BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Gegužė 2009

You are browsing the archives of 2009 Gegužė.

Aukstyn kojom**

Kada nors bandet parasyt SMS, kabant aukstyn kojom? As tik ka tai banziau daryt. Ir jezusmarija kaip buvo sunku susikaupt ir parasyt pora sakiniu bemaigant telefono mygtukus. Cia mano demesio stokos deficitas taip pasireiskia, ar cia normalu? =]] Cha. Pabandykit kada nors. Its Friday, yeah.

Bitch, gimme dat cookie!

Shorty Da Kid- Ratchet Ass.mp3 <— =)

Rodyk draugams

~Noriu. O ka, Negalima?~

Vel apie Norus.

Kodel is didziosios raides? Nes Noriu, kaip niekada stipriai. Norai tokie stiprus ir ryskus, bent jau sia akimirka. Noriu kad vasara greiciau ateitu. Noriu kad +20 temperatura isliktu ir nenusileistu bent 3 menesius. Realu? Nezinau. Gal. Noriu graziu dienu, nerupestingu, dar labiau nerupestingu nei dabar. Noriu pabegti nuo surmulio namie, kur nors prie juros. Su Juo, ar dar keliais draugais. Nesvarbu. Svarbu kad Jis butu salia. Noriu nepamirstamu akimirku. Nauju dziaugsmu. Tokiu visiskai vaikisku. Kad noretusi panardinti veida i pagalve ir spiegt, is dziaugsmo. Ir leisti tuos laimes garsus, kaip juru kiaulytei. Noriu fotografuoti. Kiekviena diena, akimirka. Perteikti sypsenas ir vasariska nuotaika per objektyva. Noriu kimarint pries saulyte, pliaze ant smelio, ar Santakoj ant zolytes. Bet taip pat noriu but uztikrinta kad rupesciai sutvarkyti. Noriu kad tie prakeikti stojamieji greiciau ateitu ir praeitu. Noriu pagaliau suzinot ar rugsejo menesi galesiu kraustytis i buta Vilniaus senamiestyje. Noriu zinot, ar galesiu dziaugtis rytais atsibudusi salia Jo, virti stipria kava ir nesierzint del jokiu nieku ir zmoniu su ispindejusiais poelgiais ir dialogais, kurie jezusmarija kaip man nerupi JAU dabar. Aaaaaaaaaa. Kaip noriu!!! Noriu dar daug, bet galva net neisnesa, kaip viska surasyt eiles tvarka. Painiava, ne kitaip. Taciau, maloni painiava. Kazkodel, visada sakau just let life flow. O dabar kazkokie norai atsiranda. Zvilgsnis i ateiti. Visada sakiau kad gyvenu kiekviena diena, ir px tas rytojus, nes jis gali ir neateiti. O dabar su kazkoks kirminukas viduj kirba, sako kad galbut reiktu kazkaip koreguot savo pacios likima. Hm. Ar tik mano siokiadienine nuotaika nebus vienadiene? Pagyvensim, pamatysim t’sakant.

Rodyk draugams

*Apie Muzika, Kuri Saugo*

Visi mes tokiu CD disku turim, o galbut ir kaseciu, nenustebintu ir pleilistas mp3 imtuvelyje. Saltinis muzikos, kurios klausomes kai esam issikvepe, kai truksta oro plauciuose, kai galbut tvenkiasi asaros, ar kai ryte vaziuodami i darba norim padaryti 180 laipsniu posuky atgal, tik ne i darba, tik ne i mokykla. Visi turim rinkinuka melodiju kurios padeda uzgydit zaizdas, kurios vercia zengti stipresniu zingsniu gatves grindiniu, kurios vercia stipriau spausti pedala, kurios ugdo nora pajusti veja, besiverzianti pro atdara langa, lauzianty galva i sona. Muzika. Dainos kurios sukelia prisiminimus su sypsena ar asara. Kurios paprasciausiai ikvepia eiti toliau. Kai kurios padeda kovot su vidiniais demonais. O kai kurios butent sukelia jausmu lavina, kai noretum trenkti kumsciu i siena… Vienas zmogeliukas uzdave klausimeli, kokios gi tos mano dainos, kurios slepiasi tam senam cd, apibraizytam, apipaisytam juodu markeriu, kuri galeciau atpazint tamsoj ar dienos sviesoj. Tai va. These are my healing songs.

1. Olive- You’re not alone (visiskas oldskulas, sitam kuriniui berods jau 13 metu)
2. Boomkat- Wasting my time (vokalas vez)
3. Erykah Badu- Bag Lady
4. Laurent Garnier- Man with red face
5. Tupac- Picture me rolling (uzplusta prisiminimai, kai gyvenau in the city of Chicago)
6. Blue Foundation- Eyes On Fire (kai man labai labai pikta ir norisi but dar piktesnei)
7. Floetry- It’s getting late (visiskas relaxas)
8. Doctor Moon- Leidziasi Saule (siulau pajutubint, daugiau ir sakyt nereikia)
9. LoopTroop- Bandit Queen (myliu)
10. The Diplomats feat. Jha Jha- Get from round me (zodziai…argh)
11. Jiva- Timelaps (Andrius Alien & Justin Xara rmx)
12. Pete Rock & CL Smooth- Take you there (9th Wonder rmx)
13. Shakedown- At Night
14. Kaskade- Empty Streets
15. Lil Wayne- Playing with fire (primena viena zmogu… r.i.p.)
16. Lil Wayne- PMW (tik tie kas klauso, zino ka sitos raides reiskia. daina sukelia poslas mintis =])

Na zinoma, yra ir dar, daug daug. Bet reikia kazka ir sau pasilikti… =]]

Rodyk draugams

…Keista Pirmadienine Nuotaika (?)

Siaip nekenciu (tiksliau nekesdavau) Pirmadieniu. Tikrai. Nors nei i darba reik, nei dar kur. Paprasciausiai gal islikes tas jausmas nuo ankstesniu dienu, kai reikedavo keltis anksti i darba ar paskaitas, ir siaip tai tik primindavo kad pries aky- dar 5 tokios pacios idiotiskos dienos. Rytais sesdavausi i automobilio sedyne, uz vairo, vos pramerktomis, uztinusiomis akimis, ir blakstienos noredavo susilipdyt i tunta, nes vos pramerktas akis dazydavau spaklium kad tik paslept savaitgalines “puotas” kur “alu, midu geriau, nors per barzda varvejo, visgi burnoj turejau”. Pirmadieniais keliuose itin pavojingi rytai. Juk isivaizduojat kiek tokiu pat zmoniu kaip As, viena akim ziuri i kelia, iesko tarp sedyniu uzkritusio CD, (kuri budavo butina pasiklausyt kad bent kiek nuotaika pakiltu), su keliu prilaiko vaira, bando prisidegt paskutine cigarete, ir veidrodelyje bando atgaut bent truputuka panasia persona, i ta kuri paliko darboviete penktadieni, gink Dieve, kad bosas atpazintu. Ar univero apsauginis praleistu, paziurejes i ID ir pamanes kad tai ne As?.. Bet dabar viskas kitaip. Dabar galiu miegot iki 2pm, ir isisukus i chalateli, balkone gert balta kava, ziuret i trulikus, kylancius i kalna, pilnus skubanciu zmoniu. Cha! Ir man dabar visai gera nuotaika. Nors ir pavydziu “kai kam” nes Jis dbr kemsa saslykus pirmadienio vakara, nors ir visai pati noreciau trintis kur nors mieste, ir but vienintele buryje zmoniu turinti energijos strykt pastrykt po Laisves al., kai tuo tarpu zmones nukabine pavargusias nosis keliauja namo- pas zmonas ziezulas, pas vakaro zinais ziurincius vyriskius, pas isalkusius pauglius vaikus. O As… pirmadieni skraidau padangej minciu ir kabinu saukstais vanilinius ledus, is siltu, geru emociju pripildytos stiklines. Kaip taip? Ot va taip vat.

Rodyk draugams

**Mintys Nakcia

If life was easy, it would be boring.

Vakar, tiksliau praeita nakti, gulejau Jo glebyje, ir taip stipriai stipriai Ji apkabinau. Jauciausi tokia mazyte Jo rankose. Jis spaude mane dar tvirciau. Buvo apemes toks jausmas… lyg norejau pasakyt “Zinai ka? As tave myliu”. Bet tvardziausi. Nes kazkaip… man net keista apie save taip galvot. Myliu? Jau? O ar ne per greitai? Norejau jam pasakyt tuos zodzius, buti atvira iki absoliucios pabaigos. Bet pabijojau. O dabar grauziuosi. Gal reikejo pasakyt? Ar Briedis jaute, kad as norejau kazka istarti. Jis klause, kas yra? O As tik numykiau, kad man su juo labai gera… Kas keisciausia, kad As zinau kad Jis mane myli. Na, taip tiesiai sviesiai nepasake tu 3 zodziu. Taciau kai As stumiau ant Jo, kad komos busenoj, t.y. visiskai plyses, Jis man prisipazino meilej, Jo geriausias draugas is Jo irgi pasijuoke. Na buvo tokia situacija, kai Jis bande man stumt, taciau As visiskai Ji suvarciau Jam dar net nespejus manes uzsipulti ir atakuoti *krizena*. Pas mus tai yprasta, vienam is kito pasijuokti juk sveika ;) Na tada Jis man parase sms, tipo mazdaug- nu myliu, myliu As tave, o ka negalima?? xDD Pastaruoju metu esu uzmirsusi viska, plaukioju kazkur virs debesu. Nors reiktu susiimt, tiek visko reik padaryt, o as klaidzioju del mane uzpuolusiu jausmu. Vis negaliu apsiprasti su mintim, kad As pagaliau turiu ta zmogu kuriam jauciu tiek daug neapsakomu, neapciuopamu jausmu ir emociju. Milijonai minciu gimsta kiekviena minute. Laikas eina, o As vis svaigstu del sito zmogiuko. Is meiles, lagina viskas. Aciu Dievuj, Briedis dabar dirbt pradejo, tai del to turiu daugiau laiko pasirupint savo reikalais, o ne tik ir mastyt kaip su juo pabut, ar “kazin ar as sianakt namie nakvosiu” =} Bet mano porakanopis irgi nerimsta. Sake nekencias kai manes nemato ilgiau nei pora dienu. Na As irgi to nelabai megstu. Bet ka padarysi. Beto nenoriu atsibosti. Juk viskas priesaky. Malonu pasiilgti, kad ir kiek laukimas gruzina…

Rodyk draugams

Is Balkono Peripetiju**

***

Dabar sedziu balkone. 4tas, paskutinis namo aukstas, kampinis butas. Akys vis pakyla virs namu, gatviu, i vakaru uzsitraukianty dangu. Karstos arbatos puodelis, rozinis chalatas, katinas uz lango, bespoksantis i mane, it sargybinis. Mamos kepamu aviziniu sausainiu kvapas, is virtuves besiverziantis laukan pro atviras balkono duris. Atkeliaves ligi mano panoses jis susimaiso su violetiniu alyvu skleidziamu kvapu. Vienoj ausy skamba 8′to Marsruto gaminiai, kita ausis girdi Savanoriu pr. kylanciu vielabraukiu ir britvu keliama surmuli. Gera nuotaika lydi mane nuo vakar vakaro. Nors ji buvo siek tiek sugadinta pries pora valandu, neapsakomai mielas pokalbis su Juo, nuotaika vel pataise. Beto, sedint cia, nuotaika turi automatiskai pasitaisyt…

Kodel nuo vakar mane persekioja sypsena? Jo kalte. Jis buvo po darbo, pavarges, is balso telefonu girdejosi. Nekokia nuotaika. Nenorejau jo kibinti, todel sms’u palinkejau gero miego. Bet Jis rase toliau. IR…prirase. Prirase taip, kad susigraudinau, skaiciau jo sms gal 32 kartus ir sedejau be zado, gaudydama ora. Ech, net negaliu nupasakot. Tiesiog atsiskleide, pasake “Tik su tavimi esu As” ir pan. VienZo, nesitikejau!!! Net nakti negalejau miegot, vis galvojau kas priverte JI taip pasielgti, kas priverte Ji taip manimi pasitiketi, ir jaustis sitaip patogiai aplink mane. Galbut del to, kad kai esu su Juo, As esu savimi, ir niekada nesielgiau kitaip..? Tai va, zmogus pakele man sparnus. Ir iki siol nejauciu zemes po kojom. Bet ir nenoriu. Ant zemes taip nuobodu…


Rodyk draugams

Juoda/Balta.

Dabar taip norisi iseit. Is savo kuno. Palikt ji. Pakilt virs. Pamatyt is salies. Kaip atrodau kai miegu. Ar atrodau kaip angelas, ar kaip demonas? O gal priklauso nuo ka sapnuoju? Ar veidas ramus, ar plaukai laisvos bangom krenta ant pukines pagalves. Ar akys tvirtai uzmerktos, ar krutine lengvai kilnojasi. Letu ritmu. Ar lupos atrodo svelnios.  Ar kirpciai zaviai krenta ant kaktos. O gal… Veida perkrepusi baime, gal neapykanta, gal skausmas. Gal kakta ismuses prakaitas. Gal dantys kanda sutrukinejusiais lupas. Gal pirstu galai isistvere i antklodes krastus. Gal plaukai susitarse i mazga. Galbut isvis miegu kaip numirelis, vienoj pozoj. Tokioj ramioj, taciau tokioj iskrypeliskai gasdinancioj. O kas pasakys, ar tokia poza- angelo ar demono?

***

Jei visgi pakilciau kaip siela virs kuno, kaip Mikes Pukuotuko balionelis… Ar gereciausi vaizdu, ar bjaureciausi? Ar noreciau pirstu bakstelti sau mieganciai i skruosta. O gal noreciau pagriebt salia nusviesta antra pagalve, ir uzdengt savo kosmarisku sapnu nusiaubta veida…  Kai vidus kovoja su demonais, kai isore nebenori atrodyti angeliska. Kai nezinau atsakymu i savo pacius klausimus. Kai noreciau ramybes, ir jaustis lengva it pienes pukas, atsipleses nuo pienes kuri isaugo ant tarp asfalto suskilinejimu atsiradusio plotelio zoles. Tada vyksta kova. Tarp Manes ir Kitos As. Tarp praeities suzalotos pasauleziuros. Tarp noro kabintis i ateiti, nagais ir dantimis. Kas gali garantuot kad laimes ta mano puse, kuri nepavargs but prioritetiniu veidu.

Rodyk draugams

**Po Galais**

Ot. Velnias. Man. Atrodo. Isimylejau.

Oh Fuck.

Rodyk draugams

**Mano Tevai Isprotejo. =]

Jie kalbasi skype‘u. Vienas prie kompiuterio sedi salione, kitas prie kito kompiuterio virtuvej. Vienam bute. Ir krykstauja, juokiasi i delna, kaip mazi vaikai. Sakot krize? Mhm, protine xDD

Rodyk draugams

**As tau, Tu man.

Jis gavo ko prase. Pasitikejima. Atviruma. Atsidavima. Kantrybe. Ir dabar tik laikas parodys, ar Jis tai vertina. Kol kas ragiukai paslepti, badytis nei Briedziui nei Stirnai nereik. Abu patenkinti musu lengvabudiska draugyste. Abu gera vienam is kito semtis energijos, ramybes ir taip pat juoko ir nuotykiu. Kas diena pasistumejam vis toliau, bet tuo paciu plaukiam pasroviui, nezinodami koks posukis bus uz kampo. Jis neklijuoja vafliu, visada sako kaip yra. Man tai patinka. Pati po mazu pradedu apsilti Jo asmenybei. Nors zinoma nesusireiksminu, ir kazka pasilieku sau, kazkokia tvorele vistiek palieku pastatyta tarp musu. Juk negaliu visko atiduoti vienu metu. Neidomu viska pazinti apie zmogu taip greitai. Mums gera but salia viens kito. Nors visada sakiau kad nieko nesitikiu is mudvieju, ar tuo labiau is Jo, galbut tikiuosi tik vieno- kad tas jausmas, lyg pakylejimas, niekur nedings laikui begant. Kad neissisemsim pokalbiams, kad tyla jo glebyje nebus varginanti. *Akward…* Is musu pastaruju dialogu, pastebiu, kad Jis jauciasi panasiai. Ir ziauriai gerbiu Jo pasitikejima manimi. Taip pat, kalbant apie praejusi savaitgali, manau Jis suprato, kad neesu rozes ir zibutes, kad niekam neleisiu lipt man ant galvos, ir susitvarkau su bukaprotizmu labai greitai. Taip pat nepalikau Jo shuduotoj situacijoj, kai tikrai galejau spjaut ir isvaziuot. Bet nepalikau, parvedziau namo, apkamsiau, ziurejau kaip miega. Jei Jis man nerupetu… Bet net jo geriausias draugas sake, kad Jis tikrai turetu but lamingas kad buvau salia, ir rupinausi, ir turiu kantrybe ir galiu pastovet uz save. Tai va, Briedi, laikyk Stirna stipriai, ir geriau jau nepaleisk.

Rodyk draugams