BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Rugsėjis 2009

You are browsing the archives of 2009 Rugsėjis.

Svajonės apribotos mintimis.

Kažkur kažkam užmigus, kažkur kažkas keliasi.
Kažkam gimus, pasibaigs kažkieno kelias…
Mes taip sutverti, kad liūdesys vis keičia šypsenas.
Mes taip sutverti, kartais žydim kartais vystame.
Domas- Už liūdesy aš.

Rodyk draugams

Man šąla nosis.

O Dievulėliau, kaip šalta. Esu viena, trijų kambarių bute, čia baisiai nejauku. Gelbsti tik mano atsivežta raudona lava lempa ir visur “išbarstytos” kvapnios žvakutės. Atvariau į Vln su traukiniu, ir dar su trūliku variau vos ne per visą miestą namo. Galėjau varyt su autu, bet trūlas arčiau namų paleidžia. Visas kūnas drebėjo, pirštai sužvarbo, net raktų negalėjau sugraibyt. Pz, kaip aš nekenčiu rudens, ir dar labiau- žiemos. Nekenčiu striukių, pirštinių, ir visų tų sluoksnių drabužių, kuriuos turiu vilkėti, kad būtų kuo šilčiau. Uhhh.

Labanakt.


Rodyk draugams

2 žodžiai: Jimmy Choo.

Jūs tik pažiūrėkit.

Kas įdomiausia, kad va tokius panašius “zebrinius” batelius aš turiu. Qupid firmos.

Rawr.

Nu aišku, vasara jau baigėsi, su tokiais jau nebepavaikščiosi Lietuvos mastu. Bet omg kokie jie nuostabūs.

Mirčiau iš laimės, jei išgalėčiau nusipirkt bent vienus. Be to, jie pasirodys rinkoje tik nuo Lapkričio mėn. Negalėjau susivaldyt ir neįdėt jų čia.

Rodyk draugams

Duok Durniui Kelią.

Viskas oficialiai baigta.

Tiesiog neįsivaizduoju, kodėl aš dar norėjau važiuoti su juo susitikti. Galbūt užglaistyti visas nesąmones, pažvelgti Jam į akis. Bet matyt, jis turėjo ką veikti ir be manęs. Tiesiog iki šiol netikiu, kad su manim išsiskyrė per SMS. NETIKIU. Girdėjau kad žmonės taip elgiasi, bet kad man taip bus. Nu tiesiog šlykštu. Iš pradžių, nemeluosiu, akyse susikaupė ašaros. Tačiau suvokusi, kad žmogus kurį mylėjau yra šitoks kiaulė, supratau kad tai turbūt tik į gera. One less idiot in my life. Eiti iki tokio lygio, kad išsiskirti su savo mergina per sms??? Jau geriau dabar, negu vėliau, sužinoti kas jis per tipas.

Dar tik antradienis, o savaitė jau tokia šlykšti.

Aš tikiuosi, kad pakeitusi aplinką galėsiu pamiršti visą blogį, ir prisiminsiu tik gėrį. Bet dėl Dievo meilės, kai žmonės pasidaro tokie nežmogiški, praeina daug laiko kai gali prisiminti jų vardus- be vemti verčiančio skonio burnoje. Visgi norisi tikėti, kad man dar netapus “garbaus amžiaus moterimi, kuri gyvena bendrabučio tipo name, su 15 kačių”, mano gyvenime atsiras žmogus, kuris galės paneigti visus stereotipiniais tapusius vyrų poelgius. Iki tol, aš taupysiu ir leisiu paskutinius centus batams, tašėms ir rūbams, o ne Kalėdinei dovanai savo vaikinui, kuris per 3 mėnesius, nuo mano gimtadienio datos, nesugebėjo ta proga padovanoti net pliušinio meškio iš maximos.

Rodyk draugams

Viską vyniojam į vatą.

Nežinau kodėl aš ir žmogus su kuriuo esu/buvau kartu beveik visus penkis mėnesius, nesugebam susikalbėti. Iš kur atsirado trintis, iš kur atsirado nepasitikėjimas, iš kur atsirado pykčiai ir kur pradingo tobula draugystė? Beviltiška.

Man taip atsibodo kovoti. Man įgryso kovoti už save, už tai ko noriu ir siekiu. Aš vis stojausi, ir tiesiau galvą saulės link, tačiau kai žmogus pastoviai yra mindomas… kartais atrodo, kam aš visa šita darau? Norisi tik nuleisti rankas, ir siūst visus kuo toliau. Kai niekas netiki tavimi, niekas nepalaiko, o ir visos aplinkybės tik ir stumia tave šalin, kas belieka? Tik prisigert brendžio, pasiimt dėžę nosinaičių ir pasislėpt po antklode. Ir žliumbt. Iki pykinimo. Nu aišku, ką tai pakeis? Nieko, bet bent jau išverksiu visas “užtaupytas” ašaras.

Visi jo nutylėjimai apie mano išsikraustymą, visi juokais ir netgi įžeidimais pabaigti pokalbiai, pagalvokit, “ką kaunietė gali veikt vilniuj”. Visa tai buvo tik saldainiai mėšlo apvalkalėlyje. Tas akių dūmimas, atseit jam dzin, slėpė kur kas riebesnį šūdą. Viskas much more complicated. Nežinau ko jis bandė siekt savo kaprizais, bet aišku tik viena- jam tikrai pavyko priversti mane pajusti, ką reiškia kai mylimas žmogus tavęs nepalaiko. Iki tokio lygio, kad net koktu. Vargšo žmogelio, visuomenės sudarytų stereotipų pažeistos smegenys, net nebesugeba galvoti už save. Man pikčiausia, kad nesuprantu už kieno subinę jis turėtų galvot. Bet obviuosly, jo subinė lieka ant ledo.

Rodyk draugams

No men, No cry ??

Nežinau ar vertėtų man jam ką nors atsakyti. Šiandien vėl parašė sms. Ar turėčiau jam ką nors atrašyt, tarkim “Atleisk tačiau nebeturiu tau ką pasakyti” ar “nėra mums apie ką kalbėtis”. Ar tiesiog toliau ignoruoti? Bandau įsivaizduoti, kaip jausčiausi jo vietoj. Manau pykčiau jei mane šitaip ignoruotų. Bet po velnių, kodėl man turėtų rūpėt kaip jis jaučiasi?.. Kodėl turėčiau būt jautri jo atžvilgiu? Man atsibodo… Visaip bandau nukreipt savo dėmesy kitur, ir užsiimti kitais dalykai. Ir toliau stengsiuos tą daryti.

Rodyk draugams

Mėlynųjų žibintų rajonas.

Už lango belekaip žaibuoja. Oras slegiantis. O aš žaibo bijau. Tai mane priverčia galvoti apie Jį. Ypač, kai jis nepalieka manęs ramybėje ir siunčia šiurkščius sms’us. Bet aš metu ignorą, neatsakau. Tačiau tai žeidžia. Ech, norėčiau greičiau išsilaižyt nelaimingos meilės žaizdas, ar bbž kaip čia tuos jausmus pavadint. Išsivilkau pasivaikščioti po pardes, aplankiau du prekybos centrus, bet matyt mano akys ant tiek užtinusios nuo nemiego, kad nieko gero neradau/nepamačiau, ir iš nevilties nusipirkau tik vanile kvepiančią žvakę. Norisi greičiau sprukt į Vilnių, greičiau sprukt nuo šito miesto, ir pasinert į studentišką gyvenimą. I can’t wait…

Evol intent- The Ladies.mp3 Depresūchiškai mistika dvelkintis muzonas. I like.

Powerful photo. Makes me happy.

Rodyk draugams

Grąžinkit man vasarą.

Atsimenu man sakei, ruduo neateis taip greit…

Rodyk draugams

Rescue system arba wtf is going on here

Viskas kažkaip rimtai juokinga. Susitaikai su žmogum, po savaitės tylejimo, o jis še- teškia savo ambicingą asmenybę atgal in my face. Aš nesuprantu ar čia jo vyriškas ego ir “geriau rasiu problemų kitur nei į savo žiūrėsiu”, ar paprasčiausiai suklydau pasirinkdama būti šalia šito žmogaus. Galėčiau jam pasakyti tiek įžeidžiančių dalykų, visą akivaizdžią tiesą- tiesiai jam į akis. Ju yra tikrai nemažai. Bet nesinori nusileist iki jo lygio ir taip žemai smukti. Aš tikrai manau kad jis žino ką jis daro. Man atsibodi būt Motinai Terezei, atsiprašant, ir tempt suaugusį vyra už rankovės. Stumti ieškotis darbo, o ne išnaudoti savo babcę, kuri gink Dieve, tikrai negyvens su saule. Kai jo amžiaus vyrai galvoja kaip nusipirkt automobilį, ir išsilaikyt teises- jis savo dviratį poliruoja. Aš jam dėkoju už gražias dienas ir šiltas akimirkas, tačiau wtf- I’m tired my friend. Jei nesugebi suprasti kad aš išvykstu gyventi į Vilnių mokytis ir stumtis į gyvenimą, o ne šiaip bambą vartyt, tai jau čia tavo pakrikęs mąstymas. Viskas galėjo kitaip būti- juk siūliau atvaryt pas mane į Vilnių, susirasti darbą ar pan. Bet ne, juk tau geriau alų draugų sąskaita pagert ir dviračiu naktimis važinėtis, nei kabintis į gyvenimą.

Bet užteks man bėdavotis apie vaikiną kuriam nebenoriu daugiau skirti nei vienos savo nervų lastelės. Enough is enough. Man jau akivaizdžiai darosi px. Net taip stipriai nesisieloju. Nė karto su juo būdama nepamaniau- norėčiau būti su šiuo žmogumi visą likusį gyvenima. Mylėjau, tačiau pasveiksiu. Naujas etapas mano pasaulėlyje atverstas. Cha, ta proga net nagus raudonai nusilakavau.

Morcheeba- Slow Down <– Good one.

Rodyk draugams

Help, SOS, Padėkit…

Kas gali man padėti susitvarkyti blogo išvaizdą?? Jau sudeginau daug nervų lastelių bandydama pakeisti headerio paveikslėlį, bet jo kaip nerodo taip nerodo ir viskas. Ar galima jį kaip nors išplėsti? Aš šiuose dalykuose nieko neišmanau, ir būkit geri žmonės, pasakykit kodėl man neišeina jo susitvarkyti? Pleeeeaaase padėkit :(

Rodyk draugams