BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Gruodis 2009

You are browsing the archives of 2009 Gruodis.

LOL.

Gerai jautiesi?

Nesijaudink, praeis.

Rodyk draugams

Neleisk Man Nukristi.

Sultry Blue. RyRalio DJ’s. Išgirsk čia.

Smingu į minkštą tamsą. Tada atmerkiu akis ir matau kaip kalėdinių švieselių girlianda, tarytum vijoklis vyniojasi aplink mano užuolaidų karnizą. Tos gyvatės akys mirksi, klapsi ne pagal ritmą. Ir šviesa žaidžia ant baltų sienų.

Krūva pirkinių išsimėtę ant grindų. Tačiau malonumas ir maišų sunkumas nenumalšina noro pačiupinėti Tavo veidą. Nenumalšina noro ranka paiimti už tavo smakro ir moteriška jėga Tave nublokšti palei sieną. Kaip tą apdulkėjusį meškiną kambario kampe.

Pagalvės apkabinimas, nenumalšina noro trenkti ja Tau per galvą. Privelti pūkų Tau į plaukus.

Lūpų blizgesio nulaižymas, nenumalšina noro išbučiuoti Tavo nieko neišmanantį veidą.

Ir atleisk, turbūt niekada nesužinosi, kad esi nenumalšinamas troškimas.

Rodyk draugams

Failure Is My Favorite Thing.

Kodėl kartais norisi būti such bad ass..?? Norisi nustot apsimetinėt, kad aš esu tokia pati kaip visi. Neesu. It man tai patinka. Ar tai visuomenės nuopelnas, ar gyvenimo kurį gyvenu, ar aplinkybių kuriomis užaugau suaugau..? Kartais viskas būna taip pochuj. O po to vėl viskas nervuoja, pradedu kreipti dėmesį į visokį mėšlą kuris karts nuo karto viską sujaukia ir prasmardina…

Bet dažniausiai tai viskas dzin. Nesinori keistis dėl nieko, dėl niekeno. Norisi parodyt vidurį pirštą visokiams moliams kurie pavydi gyvenimo. Ir ne tai, kad mano gyvenimas ant tiek eksliuzyvinis, bet paprasčiausio GYVENIMO, tikslų. Nors akimirkai jie sužinotų, kad mano gyvenimas tai tiksinti bomba, iš to ir filmą galima būtų pastatyt. Žinau, daug kas taip sako… bet kai Jau ir nepažystami žmonės tapę pažystamais, tą sako net nesidrovėdami- imi ir patiki. Juk kai ka nors pritaria Tavo nuomonei, tu neimi ir nepradedi priešintis…

Gal iš to ir gimė moteriškas cinizmas, sarkazmas ir ironijos gaida balse. Sutiktiems žmonėms turiu pasakoti kas ir kaip, kodėl. Tada jie apsimeta suprantą. Tada tiesiog žavu žiūrėti kaip man įskiepijus savo cinizmo ampulę į kažkieno smegenis, pražysta išdidumas.

O dar žaviau tai stebėti reakciją, kurią perteikia išdavikės veido išraiškos. Man patinka palikti Jus apšąlusius ir susimąsčiusius. Kol aš toliau taškysiuos po pasaulį, savo pačios sukurtu ritmu.

Rodyk draugams

Dance untill the Sunrise.

Galvojau, kad mano Kalėdos buvo šūdinos. Iki vakar. Spontaniškas sprendimas tūsintis. Visai pavykęs sprendimas…

Buvo nereali nuotaika. Tryse, pre-party su Tekila ir citrina. Aukštakulniai, trumpos suknelės, nuogi pečiai ir milijonas lūpų blizgesio potėpių. Buvo gera matyti ją besišypsančią, žinant koks chaosas vyksta jos kraujuojančioj širdutėj. Bet šypsenos, besiplaikstančios plaukų sruogos ir dėmesys neišblėso visą naktį.

Atsidūrus ten, sukūryje visko, tiesiog savaime rankos keliasi į viršų, kojos kilnojasi. Ir man niekada tai neatsibos. Ir man patinka. Tiesiog nesvarbu kas aplinkui… Šokti, šokti, šokti…

Kaip gera būti nepriklausomai nuo nieko. Elgtis savanaudiškai, arogantiškai ir nusispjaut kas kam galvoj. Pasisavinti iš kažkur atsiradusio simpatiško (!!) bičo rankas, jausti kaip stipriai apglėbia per liemenį, kaip tirpsta nuo mano judesių, kaip panardina savo veidą į mano plaukus, ir kaip iš pavydo juoduoja sienas beramstančių jo draugų rožos. WHahaha.

Man patiko jį erzinti. “Palauk, man labai karšta, duok erdvės…”… “Ar jau?” Purtau galvą. Toliau šoku kokią minutę su viršum, jo kantrybė baigias, ir jis besišypsodamas čiumpa mano ranką ir apsukęs pritraukia prie savęs. Hehe. Ir visi aplinkui laimingi.

Rodyk draugams

Catch the Bullets.

Tu nė neįsivaizduoji. Tu neturi žalio supratimo, apie mane. Tu žinai mano vardą, žinai kuo užsiimu. Tu žinai kad aš esu patrakus mergiotė. Bet to niekada nebus gana. Tu nesužinosi.

I have a revolver with your name on it. Bang Bang.

Aš švelniais pirštų galiukais stvėriau Tau už kaklo ir šnabždėjau į ausį, kol muzika trenkė per grindis ir lubas. O Tavo akys lakstė mano plaukų galiukais. Bet Tu per nelyg paprastas, kad suprastum. Tu užsimerkęs nematei. Neužuodei mano noro, kuris kaip debesis, sklandė virš manęs, kad ir kur bepajudėčiau. Tu dar nepajautei vanilės skonio burnoje.

Kol kas.

Rodyk draugams

Rask mane ten kur palikau savo širdį.

Šiandien paprasta diena, tokia kaip visos. Tik aš užklumpu tą dainą. Ir ji mane tarytum pradeda smaugti. Ar tiksliau smaugia ašaros gerklėj. Senų nuotraukų folderiai iš pradžių priverčia nusišypsoti. O pamačius Jo veidą- šypsena dingsta taip pat greitai kaip ir pasirodė. Ar gali būti, ar iš tiesų gali būti, kad tai niekada nepasikeis? Tas skausmas užmigdantis mano širdį kaskart, ar jis niekada nepasibaigs?

Pavadinkite beviltiška, tai manęs nenervina.

Žodžiai “I still fuckin love you” į emeilo adresą, kurio, aš žinau, jis netikrina. Kad tik aš pasijusčiau geriau, tačiau taip neatsitinka, nei po vieno karto.

O jų buvo daugybė.

Lil Wayne- Smoking Section

Rodyk draugams

Semi Conversational.

Ir man sninga į akis. Bet man nesvarbu. Nors mane turėtų šildyti pirštinės raštuotos… jos neatlieka savo darbo. Ir aplink blizga snaigės. Bet tai manęs nebeerzina.

Viduje vyrauja neatpažintos nuotaikos. Stoviu gatvės vidury, ir akys žvelgia į blausią žibinto šviesą. Aš užuodžiu žiemą. Ir tai manęs neliūdina. Lai sninga, pusto ir siaučia. Aš vistiek turėsiu eiti per pusnynus. Vistiek šals pirštai laikantys cigaretę… Tai kodėl neužsimerkti, pakelti galvą į dangų, ir pajusti kaip snaigės tirpsta ant skruostų..?

Rodyk draugams

Naktį vogti laiko mašiną.

She was a sweet and tender hooligan.

She enjoyed misbehaving.

She liked being a sarcastic bitch.

She watched you while lighting a cigarette.

She knew you were watching her curvy back.

She couldn’t feel her freezing fingers, those which held the smouldering cancer stick.

Ironically, she thought about you.

Smirking, when the sun hit her green eyes.

Rodyk draugams

Ragana Revoliucija.

Gruodis. Pilka diena. Juodas megztinis. Išsiplaikstę kirpčiukai. Bitch. Sniegas tirpsta ant veido. Šlapios blakstienos. Tamsiai žalios akys. Abejonė mintyse. Žvilgsnis į Jo pusę. Pasisveikinimas. Senamiestis. Slidus grindinys. Greitas tempas. Žingsniai. Žingsniai. Žingsniai. Ėiti tuščia gatve.

Lūpomis tarti piktus sinonimus.

Ar kada nors derinai savo žingsnius su melodijos ritmu?.. Sėdėti. Drebėti iš šalčio nejautros. Snaigės, besitėškenčios į langą. Miršta. Slysta žemyn. Jei ne stiklas. Slystų tavo veidu. Transformacija. Durys atsidaro. Automatika. Pažvelgti į kvapo debesį. Kvepia Juo. Veidas. Bruožai. Panašumai. O gal… ieškojimas jų. Jo ego, užgautas. Jis žino, kad jis tai ne JIS.

Braukiu žvilgniu tyliai per jo pūkinę odą.

Jis leidžiasi glostomas. Laižomas. Vaniliniai ledai. Ausyse rėkia. Bet gerklėje girdžiu jo duslų širdies tiksėjimą. Tavo laikas baigės.

Sarkazmas, durys užsidaro. Snaigės nyksta. Ragauju jas liežuviu. Lediniai lašai. Ląša nuo kaktą dengiančių plaukų. Negirdėti žulikų važinėjančių trūlikais. Lift. Lift me up to the seventh floor. Rėkiančią šviesą pridengti šlapiu delnu. Ir į atspindį trenkti kumščiu. Veidrodėli, veidrodėli… Saldžių sapnų. Nebematysiu aš tavųjų akių… Manųjų.

Rodyk draugams

P.S. Man labai gaila… Ne.

Ar Jus yra kadanors aplankęs toks jausmas, kai sutinki žmogų po kurio laiko nebendravimo, na tarkim žmogų su kuriuo kadaise, ar net ne visai senai, buvot labai susiję, gal net labai artimai, ir pamatę juos šiandien, dabar, mintyse (o gal net ir garsiai) ir pasakot “oumaigad ką aš jame mačiau?” “kodėl mes buvom draugais?”. Tai vat va taip va, aš dabar jaučiuosi. Ir šūdina šūdina.

***

Ir net visai nesigailiu, kad aš jį palikau. Tikrai, net džiaugiuosi. Bet kažkur viduj nesugebu suvokti kaip jis taaaaip stipriai spėjo nusiristi per tą vos daugiau nei mėnesį nuo to laiko kai išsiskyrėm. Nu visiškai. Nekenčiu kai vyrai šitaip apsileidžia, tai net nepadoru šitam amžiui. Kol aš tūsinuosi, mokausi, having the time of my life t’sakant, jis nejuda iš vietos. O gal net juda- tik ne į priekį, o atgal. Liūdna, bet… matyt jo laikas dar neatėjo. O aš ir toliau džiaugiuosi savo gyvenimu. I like my life right now. I like it, the way it is.

Rodyk draugams