BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Vasaris 2010

You are browsing the archives of 2010 Vasaris.

Plaukia Gulbė Ežere.

“&& then the Spring comes, and wishes come true.”

Deadmau5- Strobe.

Rodyk draugams

-Viskas smirda.

Kelias namo. Purvą beskirstantys valytuvai. Smirda langų valymo skystis.

Smirda vėjas. Atšiaurus, nemokantis pasisveikinti…

Tas pats per tą patį. Tas pats sudžiūvęs voras pirmo aukšto kampe, prie šviesos jungiklio. Tie patys raktai, naujoje spynoje. Smirda durų skambutis. Tos pačios pykčio raukšlės ant kaktos. Tos pačios ašaros, tik šįkart be garsų. Nes šio kambario oras smirda. Smirda įtampa. Smirda vienatvė.

Tas pats duobėtas kelias pilkame rajone. Tie patys purvini batai spaudžiantys metalą iki galo. Pabėgti, niekada nesugrįžti. Ne, ne čia,- čia yra ok. Tik ne pas Tave.

Vieną dieną, aš sedėsiu, virš tūkstančių debesų. Ir niekada neatsisuksiu atgal.

‘Till then- F.O.

Rodyk draugams

Dalykai, kurie mane šokiravo Valentino dienos paryčiais.

Damn. Du iš mano buvusių vaikinų, ex’ų, ar vadinkint kaip norit, turi po du vaikus. Na vienas iš jų visąlaik buvo kekšė, tačiau kas dar keisčiau, tai, kad jis bent turi dvi mergaites nuo tos pačios mergos, kuri kadaise man pačiai kėlė problemų. (Suprask- dėl jos viskas ir pasibaigė…). Bet jis vistiek išliks nesusitupėjęs stuobrys, nes toks jis jau yra. Karma is a bitch.

Bet kas šokiruoja labiausiai, vaikinas, apie kurį negalėčiau pasakyti nei vieno blogo žodžio, visada buvo mano mamos numylėtinis ir t.t., dabar turi taip pat dvi dukras, tik nuo skirtingų bobų. Nu watafak. Jam 21. Aš negaliu atsitokėt. Ačiū Dievui, kad jis bent rūpinasi savo vaikais, ir netgi ketina tuoktis su viena iš mergaičių motinų.

Paskutinis sakinys nuskambėjo purvinai. LOL

O dar baisiau, kad abu man draugystės metu kalbėjo apie vaikus, ir kaip turėčiau tapti TA MOTERIMI KURI ĮGYVENDINS ŠĮ SLAPTĄ JŲ NUSISVAIGIMĄ. Aš atsisakau būti “vaiko motina”. Man prie veido netinka toks statusas :D SOrry. Kol aš ne žmona, sutuoktinė, ar atsakingai vadinama “meile iki grabo lentos” ar bla bla bla, apie jokius vaikus be ateities planavimo kartu- man net prašau neužsiminti. Žiedelis ant rankos, galbūt, tada galim ir apie vaikus pradėt svaigt. but I will not be a baby momma. Tfu tfu tfu, per kairį petį, pabelsk į medį.

Rodyk draugams

Trikdanti tyla ant šaltų grindų.

Senamiesčio stogai ir kiemai. Mano balkonas skęstantis dūmuose. Naujo akademinio semestro aplaistymas. Įkurtuvės. Viskas viename. Stiprus vanilės kvapas tarp virtuvėje sėdinčiųjų.

Žvilgsniai matyto veido, nepažystamos sielos. Šurmulyje uždusinto garso akimirkos. Kodėl aš vis sutinku Jo akis, kodėl Jis jas nusuka vos man atsisukus? Juk aš neprieštarauju.

Staiga atsirandam vonios kambaryje. Žvakių dvelksmas ir tamsa. Visi mus paliko čia sedėti ant vonios krašto. O aš užsimerkusi giliai įkvėpiau rožinio kvapo, žinojau kad Tu žiūri. Trikdanti tyla maloniai dilgčiojo ant mano odos. Sėdėjom paskendę dūmų migloje.

Ir aš pasikeičiau kardinaliai.

Atsistojau ir išėjau. Per daug tylos buvo. Nepatikliai aš jos klausiausi.

Rodyk draugams

Autoportreto Būklė.

Laiko rašytoja. Smilkstančių dūmų besivaikant pūgos šėšėlyje.

Sustirę pirštai dega iš nekantrumo užverti duris. Nepriverkit mano pirštų… Spirčiau, kad užsitrenktų, jei žinočiau kad nepaliksiu purvinų batų žymės. O batai suodini. Vaikščiojo jūsų minčių ašmenimis.

Ir gūglėj suvesdamas mano pavardę, randi dozę nemokamų narkotikų. Bet “nachaliavu” koksas ne kokybė. Kiekybė, sakai? Prie š’ pridėjus daugiau š’, vistiek gausi š’. Surreali ekstazė ilgalaikės laimės neatneš, mano drauge. Laižyk monitorių, kol aš plėšau tavo veidą be skrupulų. Ir skiautės tavo akių, verks šiukšliadežėj.

Buvęs gyvenimas, kuris neturėjo pabaigos.

Ir ausinės plyš, naikindamos tavo balsą. Nieko nematau, nieko negirdžiu.

Rodyk draugams

Šiaurės Vėjas.

Gyvenimas kaip Antarktida.

Tu arba mėlynuok iš šalčio, arba apsivilk kailinius. Tavo sprendimas.

Aš renkuosi kailinius. Ir renkuosi susigyventi su šalčiu. Renkuosi sėdėti ant užpakalinės sėdynės, ir regzti planus, kaip pakinkyti Šaltį. Šaltį, šaltesnį nei šaltą.

Sukurti naują pūgą. Tokią, kurios Tu neatlaikysi. Mano vėjo gūsis bus galingesnis… prisiekiu. Naktimis aš kursiu stingdančią klastą Tau atkeršyti. Ir aš juoksiuos. Kaip Sniego Karalienė, juoksiuos matydama tavo  blogį šąlantį. Tu nebegalėsi man suteikti skausmo. Nebegalėsi suteikti skausmo Jai. Vieną dieną, mano planai ir bemiegės keršto naktys pasiteisins. Ir tu nebebūsi pajėgus manęs sušaldyti. Nes aš būsiu atspari.

Skleisiu snaiges ir čaižų ledą į tavo daržą. Kampuotos snaigės skaudins, kaip skaudinai mane. Tavo kruvinos ašaros sušals Tau ant veido. Tavo kailiniai bus nusidevėję, šiaurinis vėjas skverbsis į tave. Vieną dieną, o gal naktį, Tu gailėsies. Aš Tau tą pažadu. Ir tai bus paskutinis pažadas, kurį ištesėsiu.

Rodyk draugams