BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Gegužė 2010

You are browsing the archives of 2010 Gegužė.

Muilo Burbulai arba Visa tai buvo tik sapnas

Aš niekaip negaliu tavęs išstumti iš atminties. Tavo šviesus veidas vis iškyla man prieš akis. Lyg ir norėčiau tave pamiršti.

Besėdint ant palangės, kojoms besimaskatuojant, lūpos susideda į O. Muilo burbuliukas nuskrenda į miesto tolius. Į saulę. Ar gali taip nuskristi prisiminimai? Sprogti ant medžio šakos?

Nuo namo stogo, mano mintys sprogo.

Aš būsiu geresnė, nei kada nors galėjau būti Tau.

Nei kada nors man leidai būti. Išmintis byloja, ironiškai, iš manęs buvo norėta nelabai daug. Specifiškai, simboliškai.

Aš vėl puoliau, keliais brūžinu prisiminimus. Užgis, aš žinau. Man vėl prireiks tiek pat laiko, o gal net daugiau. Prašau nesugrįžk. Ar ne keista, kad aš to prašau? Juk noriu, kad pasiliktum, kad būtum. Bet aš žinau, kad nebeištversiu dar vieno tavo sugrįžimo. Sekantį kartą, tu arba gailėsies žinąs mano vardą, arba…

Arba nieko. Čia subliūkšta paskutinis muilo burbulas. Muilo resursai baigės.

Rodyk draugams

Tu esi pavojingas mano sveikatai. Nyk.

Tu žinai, kad negaliu tau atsispirti. Tuo naudojies. Aš žinau, kad neatleisčiau sau, jei nepakelčiau telefono, tavo vardui šviečiant ekrane.

Bet aš tuo pačiu negaliu atleisti tau. Už tai, kad manai esąs nepaliečiamas. Nepaliečiamas, neprijaukinamas. You are oh so fuckin wrong. Kodėl lietui plaunant mūsų veidus, tu lieti mano drėgnas lūpas savininkiškais bučinais. Tačiau saulei prašvitus tu dingsti šviesos greičiu. Atsiprašau, kad negaliu būti abejinga žmogui, kurį nakčia laikau arčiau nei pagalvę. Atsiprašau, kad man patinka stebėti tavo rankų pirštus susineriant su manaisiais. Ir atsiprašau, dar kartelį, kad visa tai turėsim pamiršti. Abu. Tu galėsi pamiršti tą, kuri nakties dulkėtom gatvėm ves ir nepaliks, paims už rankos ir šypsosis tau šnekant. Aš pamiršiu, stebėti tave bemiegantį, kai kaskart įeisiu į miegamąjį ant pirštų galiukų. Tu galėsi pamiršti mane, o aš pamiršiu tave. Tu galėsi pamiršti tą, kuri niekaip negalėjo pamiršti tavęs.

Rodyk draugams

Meilė tvyro ore, visai kaip chemikalai skruzdelėms naikinti.

Tu miegojai. Šį rytą tu miegojai ant mano pagalvės. Lietui lyjant, stebėjau tavo miegantį veidą.

Kodėl esi čia. Kodėl vėl esi čia. Aš tavęs nenorėjau. Tu man buvai. Buvai. Supranti, tu neesi, tu buvai.

Tu ateini netikėtai kaip vasara. Pasirodai kaip vėsus vėjas smogo užgniaužtame mieste. Vėlei man plaukus, o aš paklusniai tau leidau. Grimzdau į pūkinius mūsų prisilietimų epizodus. Bet aš tavęs nenorėjau, juk Tu žinai. Nenorėjau, kol vėl neatėjai.

Kodėl, Jūs negalite mūsų pamiršti. Leisti mums kvėpuoti tuo smogu, kuriame palikote. Juk palikote. Mano plaučiai adaptavosi, man gerai be vėjo. Tam yra vos vos šiltas dušas ryte. Ne šaltas. Nes šaltis primena Tave.

Tavo rankos svaigios. Svaigios kaip senos geros dainos melodija, į kurią linguojam nepastebimai, kartu. Kodėl. Kodėl sugrįžai.

O varge, ar nieko geresnio neradai?

Ironijos pilnos akys plėšė tavo bučinius, po stogeliu ketvirtą ryto. Lietuj lyjant.

Rodyk draugams

Life.

“I use to think that life had a plan for me, until I realised life had to be planned by me”

Rodyk draugams

Elgtis Kaip Tik Noriu.

Sedėti ant balkono laiptelių, užuosti vasarą. Ji jau čia, už kampo. Kada visos studijos, projektai, sesijos, peržiūros, egzaminai nublanksta. Viskas pasilieka už manęs. Dar pora savaitėlių ir viskas. Free. Free. Free

Geros nuotaikos pliūpsnis, tuoj pat užgožiamas nebaigtais darbais, stresu ir viskuo kas vargina mano protą,  širdį ir kūną.

***

Padaryti pertrauką. Pasislėpti tarp pagalvių. Išgerti kakavos. Visa tai reikalinga, kaip deguonis. Kaip oras kvepiantis lietumi, kai nugaros linkiu nuteka prakaito takelis. Kaip viena besikartojanti daina, kuri užmerkus akis po karštu vandeniu, susilieja su vandens garais nutūpusiais ant veidrodžio.

Aš vėl noriu kalbėti telefonu, valandų valandas. Su nepažystamuoju. Noriu jį pažinti, begulint ant kilimo, kuriant vaizdus ant lubų. Noriu beišsikraunančios baterijos dėl trijų valandų pokalbio.

Noriu vasaros ir visko kas ateina su ja. Noriu karščio, varginančio, tačiau leidžiančio pajusti vandens vėsumą. Noriu rūkyti vanilines cigaretes, visą naktį, besėdint su geriausiais draugais. Noriu atsikelti po pietų, ir niekur neskubėti. Noriu susikrauti daiktus į kuprinę, ir išvažiuoti kur akys mato. Noriu užfiksuoti akimirką, rankose belaikant geriausią kadanors gertą kokteilį.

Noriu pamiršti egzistuoti. Noriu gyventi. Noriu taškytis po pasaulį, palikdama m&m’sais pažymėtą takelį.

Rodyk draugams

Kai išlendu į Saulės spindulius…

…užverčiu galvą į viršų, įkvepiu. Kvepia lietumi, tik ką nulinojusiu Vilniaus gatvėmis. Saulė glosto skruostus, akys bando atsimerkti iki galo. Širdis spurda. Gera jausti, kad aš sveikstu. Pamirštu tave prisiminti.

Rodyk draugams