BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Sausis 2011

You are browsing the archives of 2011 Sausis.

Šaltis, Koją už Kojos Vilkdamas, į Vidų Įėjo.

Braukiu pirštais per tavo sušąlusią odą. Palieku violetinius takelius, kad žinočiau kur buvau pasiklydusi.

Nubraukęs plaukus nuo mano kaktos, tarytum norėjai išsiaiškinti teisybę. Delnais uždengusi tavąsias akis nusivesiu tave į mišką, kad abu pamirštume iš kur grįžome. Prieš 936 valandas pasirašei sutartį su tylą garbinančiu velniu.

Nerėk balsu, kai basomis per sniegą bėgsiu. Ilgėsiuos vasaros dulksnos, kai žiemos vanduo pasiims sau mano sparnus.

***

Ilgėsiuos kraujotakos, tavo kakle pulsuojančios. Tik iškentėk, tik iškentėk ir mes viską išgyvensim. Ašaros nemirksint ir veidrodžio skeveldros ant skruostų. Suklupusi ant drėgnų vonios grindų patvindysiu namus vienatve. Perbrisk vadenynus, upes ir gulbių ežerus. Brėkšant rytui, sidabru sukaustytos rodyklės mano smilkinius išduos.

Rodyk draugams

Electronic World. Supersonic Girl.

Pamažu išsiduodi. Išsiduodi nenorėdamas ir deja nejaučiantis ribų.

Keistai dirba mūsų širdys. Norime tiek daug nuslėpti, tačiau nervai pirštų galiukuose išduoda mūsų paslaptis. Kai Tavo širdies dūžiai tampa mano dienos ritmu, o tu 07:07 ryto nuogąstauji dėl mano dvidešimt keturių valandų dingimo. Išsiduodi, nors to net nepastebi.

Aš galiu apdovanoti save kantrybe. Laukti, laukti, laukti.

Kaip iš gausybės rago, apdovanoji mane teisybe.

Rodyk draugams

Sužinojau.

Saldaus dūmo ir vyriškų kvepalų kvapas, užsilikęs man ant pirštų galiukų. Pasiilgsiu Tavęs.

Kaip per rytinį miško rūką, matau mus besijuokiančius iš vienas kito. Krizendami tarp pagalvių, pūkines atmosferas apkalbam. Užrištom akim galėčiau atpažinti tavąsias. Kai nugaros slanksteliais vaikščioja šiltas drebulys, neužtrunku prikąsti apatinę lūpą.

Uždrausti obuoliai pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Rodyk draugams

Priešais Baltą Pašvaistę, ant Elektros Laidų Pasikoriau.

Skaičiavau, kiek kartų žiūrėjai man į akis.

Žongliruosiu kūno kalba. Cirkas, sakai. Šamanės ir būrėjos. Nuo vilko at meškos.

Tik ką nukandau cinamoninio meškiuko galvą. Tavo smegenų vingiais, ant pačiūžų, ledo šokį šoku. Pats padedi man suktis. Juodas manikiūras užglosto, vėliau prabudina iš ekstazės.

Kartais paklystu. Kuris iš mūsų turėtų būti blogas?

Rodyk draugams

Nesibaigiantis Triukšmas.

Kap mažas vaikas, lindau prie saldainių.

Laukiau. Laukiau, kol ištuštės miesto gatvės. Laukiau, kol vakaro dangus nustos verkti. Laukiau, kol oda kvepės persikais. Saulei nusileidus, tu ir vėl buvai čia. ČIA. Ten kur noriu tavęs per nelyg dažnai. Kur rausvomis lūpomis bučiuoju tavo akių vokus. Audrai siaučiant, nenorėčiau būti niekur kitur. Lietui lyjant nenorėčiau. Saulei šviečiant nenorėčiau.

Užklojusi sielos veidrodį milijonais blakstienų, nebejaučiu žemės po kojom. Prasimerkusi, patikrinu ar Tu vis dar čia. Netikiu, tikrai. Niekados nemaniau bijanti žinoti tiesą. Nežinojimas, yra laimė. Siunčiu tylius signalus pasitraukti iš kelio. Bet išsitepliojusi medumi, apsivinioju tau aplink kaklą. Žinai, kad ten medus, bet dar nespėjai pajusti skonio.

Apsilaižyk lūpas…

Rodyk draugams

Trys Šimtai Jausmų.

Po tokių skaičių, kas gi belieka.

Vis pasiklystu tarp žodžių ir žvilgsnių. Atsargiai einu aplink Tave ratus. Juk žinai, kad niekada neperžengsiu tos ribos, juodos kavos. Baltas rankšluostis ant grindų. Pakelk, kai sugrįši. Nes sugrįši.

Balta paukštė tau nutūpusi ant peties, nepabijojusi priglusti. Vis klausinėji, kokia magija užsiiminėju. Lūpos juokiasi, o akys ima abejoti savo sielos tyrumu. Tamsos valdovų susitikimai vidurnaktį. Rodos, tikrai neturėtumėm jausti geidulio. Uždraudei sau apie tai galvoti, o mano baltos rankos laikė tavo galvą per arti krūtinės. Tarp juodų aukštakulnių suklupęs, užstrigai septintam aukšte. O pabėgti… Pabėgti nėra kur.

Uždusę kovosim su rytą bylojančiom rodyklėm.

Rodyk draugams

Karštas kavos puodelis degino pirštus.

Praverti tas duris, užuosti drėgną medį. Atsisėsti ant laiptelių ir stebėti kaimynų dienos epizodus. Tada tai buvo mano kasdienybė.

Smilkstanti vanilė tarp pirštų, įsigeria į rožinius rankovių galus. Šypsausi. Čia mes kalbėjomės apie automobilius ir saksofonus. Čia nervinom operos mylėtoją iš trečio aukšto, grodami repuką. Čia gėrėm kakavą per pertraukas. Visa tai buvo reikalinga, kaip deguonis. Kaip oras kvepiantis lietumi, kai nugaros linkiu nuteka prakaito takelis. Čia aš slėpiausi tarp pagalvių. Užuodusi vasarą, moviau pro medinius vartus neatsigręždama.

Maniau niekada nesiskirsim. Tačiau ant sovietmečiu kvepiančio kilimo palikusi pėdų antspaudus, palikau tave. Senamiesčio skersgatviais pabėgau nenorom.

-Nepamiršk užrakinti vartų!- Kaip visada priminė mėlynanosis Jonas. Nepamiršau.

Rodyk draugams