BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Balandis 2011

You are browsing the archives of 2011 Balandis.

Meilė Be Atminties.

Sudėlioju į dėžutes, visus jausmus.

Pagal dydį, pagal spalvas. Pagal naktį, pagal dienas. Meilę, rūpestį, nerimą, ilgesį. Laimę, jaudulį, džiaugsmą, geidulį. Rudu šilkiniu kaspinu perrištos dėžutės. Vis glostau švelnią medžiaginę jų išorę, nupučiu dulkes. Kasdien peržiūriu jų turinį.

Liepiu sau pamiršti, kaip užmigau. Užmiršusi kaip atsikėliau- kvėpuoju toliau. Nupiešk savo vardo raides, man ant dešinės rankos bevardžio piršto. Nupiešk taip, kaip vakar paišei ant manųjų skruostų saules.

Rodyk draugams

Ketvirtadienis.

Įeinu į namus, apšviestus kalėdinių lempučių. Stovėjau tamsoje, penkioliką minučių.

Verkiu į juodus klavišus kompiuterio. Juokiuos į lubas, palaidais plaukais, po dvejų butelių šampano. Norėjau griebt už atlapų ir mylėt be saiko, be proto, be logikos. Ne, dar, dar kartelį pabučiuok… saldžiai ir išvažiuok. Juodomis gatvėmis, varikliui beriaumojant melodiją pažįstamą. Pažįstamą, tarytum kraujo brolis. Liečiuosi prie Tavęs, užsiropščiu ant kelių. Kvepėk manimi per amžius, amen.

Rodyk draugams

Nieko Konkretaus.

Plaukia širdis virš miesto, kaip vėjas nepažįstamas.

Kodėl atrodo ji sprogs? Sprogs iš nežinojimo kur dėtis. Noriu suprasti, iš ko sudėtas šis jausmas. Jausmas, kuris tarytum kviestų mane vardu, paskraidyti virš stogų. Delnais šaltais prisispaudžiu prie stiklo.

Įkvėpiu Tamsos, kuri mane aplanko pravėrus langą. Gal tu turi atsakymą, mieloji? Padėk suprasti.

Tamsa sušnabždėjo.

Rodyk draugams

Apie Akis.

Apniukęs rytas kartais atneša saulėtą širdgėlą.

Norisi sukti ir sukti ratus. Niekados neatsisukti atgal, niekados nesižvalgyti į veidrodėlius. Pamiršti ženklus, pamiršti šviesas, pamiršti perspėjimus. Tiesiog pasinerti į tai kas prieš akis.

Pasiutęs širdies ritmas, tvinkčiojimai smilkiniuose. Stiprus noras spausti iki galo. Spausti, kol pamatysiu Tavo akis. Išsiplėtusiais vyzdžiais ieškojau jų vakar. Radusi jas, prisiminiau, juk mes skirtingi sutvėrimai.

Laukinės Tavosios palydėjo mane, o aš nesugebėjau atsisukti.

Rodyk draugams

Be Magijos.

Nakties konceptai, kažkodėl.

Prisiminki, kad ir kur bebūtum Tu. Visada rasi mane ten pat. Tarp sutemų ir aušros, ten kur dangus skiria pasimatymą tamsai. Ilgu ežerų paukštės kaklu, ištiestu į mėnesieną. Prisiminki, kad ten būsiu aš ir tik aš.

Visada rasi mane, be klausimų norinčią Tavimi kvėpuoti. Tave liesti, Tave prisiglausti, Tave mylėti.

Dvi Dienos.

Minutės bėga kaip vanduo. Laikas ir naktis giedru dangum. Geriausių draugų susitikimai prie vienatvės stiklinės. Aptarėm kiekvieną bučinį…

O kas pasiliks? Aš, aš, tik tai aš. Manoji laisvė išvažiavo. Išskrido mėlynųjų gervių lydima. Tavęs nėra, bet žengiu tarytum būtum. Žvilgsniai susitinka vitrinose, mašinose, miegamojo languose. Ar sulauksim rudens, kaip sulaukėm pavasario? Kaip pasakyti myliu, nesakant myliu?

Rodyk draugams

Pasiutęs Pulsas.

Tiksi, tiksi sekundės.

Blausioj kambario šviesoj, šokam valsą. Švelniai suėmęs mano delną bučiuoji į riešą, vis priglausdamas skruostą. “-Pasakyk ką nors gero.” paprašau nežiūrėdama į akis.

“-Gero nieko… Pasiilgau.”

Nusišypsau. Prikandu lūpą. Švelniai atmetusi plaukus, paskleidžiu vanilės ir kokosų kvapo debesį aplink belinguojančius Tavo pečius. Žinai, šoki ne su manimi, o su ja. Ja, veidrodyje. Joje įsikūnijusios visos moterys, mylimos ir nekenčiamos. Geidžiamos, bei tos į kurias atspindyje sunku kasryt pasižiūrėti.

Kapsi, kapsi kraujas į galvą. Mano plaukai paliečia grindis Tau prilaikant mane per juosmenį. Meilės šešėliais pasidažiusią, permatoma suknele… dar kartelį, pakviesk mane Naktiniam Valsui.

Rodyk draugams