BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Gruodis 2011

You are browsing the archives of 2011 Gruodis.

Kartą Paragavęs.

Velnias raudona suknele.

Mes dar pasimatysim. Iki tol, sukeltais, suveltais ir susitaršiusiais plaukais vaikščiosiu nakties draugijoj. Lėtai velkant kojas, žingsniais link tavęs. Matau, kaip žiūri į mane. Erzinti man patinka. Žadinti Tavo apsimiegojusias mintis patinka. Atbukęs žvilgsnis, sustoja ties mano akimis. Griebęs už liemens, pastūmęs į kampą, palinkęs visu kūnu… Ak, Tavo jauni pirštai ir nesužalotas nuoširdumas. Tiksliau, nuoširdus nesupratimas. Net garsiai sau pasakęs, o manęs paklausęs- vistiek atsakymo nesurasi.

Nebus atsakymų ir Tavojo smalsumo patenkinimo. Iki sekančio karto ir Tau dar nematytos suknelės.

Rodyk draugams

Sėdint Ant Savo Sosto.

Kartais pakanka uždaryti duris.

Tereikia uždaryti jas visas. Ir tą momentą pajunti koks vienišas ištiesų esi… Tą momentą verta prisiminti, neužmiršti. Manei, vileisi, tikėjaisi? Pagalvok dar kartą, mielas patiklus žmogau.

Rodyk draugams

Nauji Puslapiai. Sena Knyga

Kojoms besimaskatuojant tarp lovos ir grindų, norėčiau pamatyti pirmąjį Gruodžio sniegą.

Pirštų galams pagaliau pasiekus vėsias namų grindis, suprantu pagaliau. Kol kvėpuosiu šiuo tirštu oru, tol nemiegosiu. Nemiegosiu, kol neišeisiu į melsvą Vilniaus vienatvę. Negali būti, sako. Negali miesto gatvės būti tuščios. Kartais vien savo žingsnius girdėti būna gana.

Pavargau įtikinėti Tave. Pavargau įtikinėti, kad esu verta, kad esu gera. Pavargau įtikinėti save. Pavargau galvoti, kad galiu įveikti norą būti šalia. Įveikti- ne. Todėl nebekovosiu, nebekariausiu, o tiesiog paleisiu. Daugiau nieko nesakysiu ir į Tavas akis nebežiūrėsiu.

Ir kai vidurnaktį mes susitiksim, sučiaupęs lūpas į mane spoksosi ir tikėsies. Tačiau prielaidos jau bus pasiekusios limitą. Ir nebebus manęs šalia, sekantį rytą.

Rodyk draugams