BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Vasaris 2012

You are browsing the archives of 2012 Vasaris.

Ko Ilgiuosi.

Garsi muzika plėšo kolonėles. Ranka iškišta pro automobilio langą. Skrodžiantys vėją pirštai sekundei pamiršta apie sezono kaitrą. Nosis užuodžia lietų, tačiau akyse rožinis dangus. Grąžinu ranką sau prie veido. Ji vėsi, gaivi. Tada paliečiu savo šlaunis ir net krūpteliu. Vėsūs pirštai pašiurpina odą. šimtas kilometrų tarp dvejų namų, tarp dvejų mano gyvenimų. Atlošiu galvą ir leidžiu vėjui  sujaukti mintis. Tos kelionės. Tik aš ir kelio juostos. Dažniausiai, besileidžianti saulė kažkur lango kampe. Kaip aš ilgiuosi tų vakarų, kai mintyse klykiu “Namo!!!”, tačiau už viską labiausiai nenoriu baigti kelionės ten. Norėčiau bųti įstrigusi tame laike, tame sezone, tame kaitros išvargintos dienos vakare. Kai dangus nusispalvina pastelinių kreidučių spalvomis, kai pasiekusi tašką B geriu mėtų arbatą. Kai pirštų galais liečiu šiltas balkono plyteles, o pakėlusi galvą pajaučiu virš miesto kabančią karščio bangą. Ilgiuosi paprastumo cigaretėj ir to jausmo, kad viskas teka sava vaga.

Rodyk draugams

Tik Šešėlis Mano Sienomis Vingiuoja.

Kartais bandau viską sudėti iš eilės. Kada viskas pradėjo kristi iš rankų? Kada tiksliai, pradėjau kristi žemyn? Kada, veidas po veido, atėjo nusivylimai? Atrodo, moku už tai, kad buvau per gera. Atrodo, moku už tai, kad buvau per arti. Šiandien galiu pasakyti- netikiu, kad egzistuoja normalūs santykiai. Mano pasaulėlyje reguliarumo nėra. Tarsi bijau ištarti- nebetikiu į meilę. Tfu, kokia banalybė- būtinai kas nors pasakys. O aš jos ilgiuosi. Ilgiuosi švelnumo, paprastumo ir saldžių romantikos protrūkių. Na tokių- kurie verčia didžius cinikus truputėlį susivemti į delnus. Tačiau manieji balti balandžiai verkia. Kol neateis ir neįrodys, kad yra kitaip… Vis klausinėju savęs, vėlyvais vakarais- ar tikrai aš nesapnuoju, ar aš tikrai viena? Nesapnuoju- šis košmaras realus. Nuvertėjusios draugystės bei nauji veidai, neužsibūnantys ilgai.*

Ir vienišų namų tyla, bus paskutinė muzikos nata.

*Nors trumpam, mažam raudonų šešėlių kambarėly- pasigamink naujų prisiminimų.

Rodyk draugams