BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Vasaris 2013

You are browsing the archives of 2013 Vasaris.

Paskendau Apgaulėj, O Rūkas Gražus.

Tu miegi naktimis. Ir Tavo dovanotos rožės jau nuvyto. Suvalgiau visus saldainius. O raudonus apatinius matys tik veidrodis, jaus jų nėrinius tik kita marškinėlių pusė.

Prisimenu, kaip dainuodavai kvailiodamas. Koks energingas būdavai rytais. Prisimenu, kaip tarp baltų paklodžių girdėdavau Tavo širdies tuksenimą. Negirdėjau ką sakė aplinkiniai. Negirdėjau ką sakei Tu. Žiūrėdavau į tas akis ir juokdavausi švelniai. Pirštų galais sukdavau ratus Tavo plaukuose.

Kažkur giliai, žinojau, kuo tai baigsis. Kažkur giliai, bijojau tiesos. Ir tos dienos, kai priversi mano kelius linkti iš skausmo. Nuojauta pernelyg stipriai skyrė realybę nuo fantazijos. O Tu buvai svajonė.

Dar neverkiau, nes nemaniau, kad svajonių reikia taip greit atsisakyti. Norisi kovoti. Bet dėl ko? Bijau išgirsti Tavo balsą, nes žinau- suklupsiu. Bėgs sūrus jūros vanduo iš akių. Bėgs pirštai link Tavo veido. Tiesa, kad visada buvome vieniši. Aš maniau, esi mano. O tu manei aš Tavęs nepaliksiu.

Visada buvome vieni, tačiau kartu būdami pamiršdavom paminėti tiesą… Aš paukštė padangių, skrisdama virš Tavo akių, būdavau per toli. Per toli jausti šaltuką kurį skleidė Tavo širdis. O tu rūkas virš miško, virš eglynų.

Suklaidinai ir net neatsiprašei.

Rodyk draugams

This Love Will Be The Death Of Me.

Kartais jaučiuosi tokia kvaila.

Vaikštau akimis paplūdusiomis ilgesiu ir širdimi pilna meilės. Bet į ją niekas neatsigręžia. Jos neprisimena atsibudęs vidury nakties.

Visada myliu žmones kuriuos mylėti jau yra per vėlu. Taip beprotiškai skaudu. Trokštu tik pilnatvės ir rankos ant pečių. Trokštu tik duoti save Tau ir nesigailėti, po velnių. Kodėl tai taip sunku? Stipriai užmerkiu akis- svaigsta galva. Norėčiau rėkti ir verkti balsu. Raudoti norėčiau. Nenoriu būti išgirsta, tad kūkčioju tyliai į delnus.

Kodėl visada sugrįžtat, kai jau būna per vėlu? Kodėl gyvenimas toks sušiktai nesąžiningas? Nenoriu, kad pasikartotų senai nusibodusi istorija. Bet mano norų niekas negirdi. Niekas nesiklauso anapus durų.

Sezonai keičiasi. Vis laukiu kažko naujo, tačiau Tu toks pat. Šaltas. O aš tokia pati bejėgė. Tikėjau Tavo žodžiais, bet veiksmų nežiūrėjau… Nebeturiu ką pasakyti, nebeturiu vietos pykčiui ir nusivylimui.

Liko tik laikas ir liūdesys srūvantis tarp kaulėtų pirštų.

Rodyk draugams