BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

neturim apie ką kalbėti

You are browsing the archives of neturim apie ką kalbėti.

Paskendau Apgaulėj, O Rūkas Gražus.

Tu miegi naktimis. Ir Tavo dovanotos rožės jau nuvyto. Suvalgiau visus saldainius. O raudonus apatinius matys tik veidrodis, jaus jų nėrinius tik kita marškinėlių pusė.

Prisimenu, kaip dainuodavai kvailiodamas. Koks energingas būdavai rytais. Prisimenu, kaip tarp baltų paklodžių girdėdavau Tavo širdies tuksenimą. Negirdėjau ką sakė aplinkiniai. Negirdėjau ką sakei Tu. Žiūrėdavau į tas akis ir juokdavausi švelniai. Pirštų galais sukdavau ratus Tavo plaukuose.

Kažkur giliai, žinojau, kuo tai baigsis. Kažkur giliai, bijojau tiesos. Ir tos dienos, kai priversi mano kelius linkti iš skausmo. Nuojauta pernelyg stipriai skyrė realybę nuo fantazijos. O Tu buvai svajonė.

Dar neverkiau, nes nemaniau, kad svajonių reikia taip greit atsisakyti. Norisi kovoti. Bet dėl ko? Bijau išgirsti Tavo balsą, nes žinau- suklupsiu. Bėgs sūrus jūros vanduo iš akių. Bėgs pirštai link Tavo veido. Tiesa, kad visada buvome vieniši. Aš maniau, esi mano. O tu manei aš Tavęs nepaliksiu.

Visada buvome vieni, tačiau kartu būdami pamiršdavom paminėti tiesą… Aš paukštė padangių, skrisdama virš Tavo akių, būdavau per toli. Per toli jausti šaltuką kurį skleidė Tavo širdis. O tu rūkas virš miško, virš eglynų.

Suklaidinai ir net neatsiprašei.

Rodyk draugams