BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Spalis 2009

You are browsing the archives of 2009 Spalis.

Čia ir Dabar.

Kodėl dabar, kai esu pasiklydusi savo pačios sprendimuose. Kodėl dabar, kai esu mylima, tačiau nemyliu pati. Kodėl dabar, kai tiesiog noriu mylėt, ir vėl tiesiog būti lengvabūdiškai laiminga. Vėl prisimenu TO ŽMOGAUS veidą..? To žmogaus, dėl kurio ir gimė šitas blogas. Dėl kurio jaučiausi tuščia, dėl kurio verkiau naktimis, dėl kurio jaučiau spengiančią tylą širdyje. Kurį norėjau pamiršti, kurio nekenčiau, kurio ilgėjausi visu kūnu ir sielos gelme. Kodėl dabar, prisimenu ką reiškia būti mylimai, ir mylėti, mylėti iki išprotėjimo. Kodėl mano prisiminimai medžioja mane kai atsiduriu jausmu sankryžoj. Praėjo lygiai metai. Metai. Ilgiausias mano gyvenimo tarpas. Pusė jų buvo visiška tamsa. Visiškas zombio autopilotas. Bet vistiek, aš prisimenu jo žodžius, jo akis, jo prisilietimus.

Ir esu absoliuti kvaiša, kad leidžiu sau nuklysti taip toli nuo tikrovės.

Rodyk draugams

Tyla. Tai mano muzika.

Nustok mane mylėti. Nustok manęs norėti. Nebenorėk manęs bučiuoti. Nebenorėk manęs sau. Paleisk, prašau. Tu ne mano, ir aš tavęs nenoriu turėti. Savo kvapo ant tavo pagalvės, nebenoriu palikti.  Savo laiko, nebenoriu atiduoti. Paleisk, prašau. Ne tave, aš noriu mylėti.

Atleisk, ne tave.


Rodyk draugams

Verkti, sriūbauti, nesišluostyti ašarų.

Esu viskiškai girta, bet dar kažkaip sugebu postinti. Net juokiuosi iš pačios savęs. Kaip aš sugebu per vieną dieną pamesti du skirtingus telefonus? Gal tai ženklas kad man jau senai reikėjo pasikeisti numerį ir palikti tai ramybėje. O dabar tėvai pakloja septynis šimtus už ragelį, ir vsio. Nėr. Iškrito Sattoj iš švarko kišenės arba taksi. Kaip aš savęs nekenčiu kad aš tokia žiopla. Nu nx. Esu viena kaip pirštas ir mane tai užpiso. Visom prasmėm. Noriu namo. O žinau save-  rytoj vėl eisiu gerti ir tūsintis, kad pamirščiau. FML.


Rodyk draugams

Muahaha.

„Po atlikto intymaus akto su žmona, Jūs turite leisti jai išeiti į vonią, bet sekti paskui ją nereikia, leiskite jai pabūti vienai. Galbūt ji norės paverkti“.


Rodyk draugams

Išjunkit mūsų miesto muziką.

Noriu vėl pamilti gyvenimą. Noriu vėl pamilti save. Noriu vėl pamilti miesto gatves. Tai vyksta per nelyg lėtai. Noriu vėl pamilti nakties tamsoje iš lūpų pasipilantį rūką. Noriu vėl pamilti ant autobuso lango nusėdusį šerkšną.

Noriu pamilti. Vėl.


Rodyk draugams

Kai ramybės per daug.

Vienatvė užknisa. Nors neturėčiau taip jaustis. Sakykim, gal dėl to kad neesu vieniša, ar kaip čia tą suprast reiktų. Bet Jis Kaune, aš Vilniuje, tokie ten ir santykiai. Tolimi kaip Honkongas. Čiūju, jie išvis neegzistuoja. Išeinu iš namų 8 ryto, grįžtu maždaug 18-19 val. Kol būnu paskaitose, su kursiokėm, kurios jau beje yra ir draugės, viskas tvarkoj. Būnu pasinėrusi į veiksmą. Tik grįžtu namo- prasideda… Nors užsileidžiu muzikos, nors darausi valgyti, nors ir stengiuoi kažką veikti- vistiek viskas spėja man užšokt ant nervų. Nekenčiu to jausmo.

Visi aplinkui turi antras puses, o aš nekenčiu būt viena. Jaučiuosi, tarytum aplinkiniai galvotų “vargšė, iš kito miesto, vaikino neturi..”. Norisi tokio paprasto dalyko- tiesiog kažko kas galėtų manęs laukti namie. Kažko kas pasitiktų prie stotelės kai sutemsta. Kažko kas apkabintų kai šalta. Žmogaus su kuriuo būtų gera, ir nereikėtų laukti savaites ir mėnesius, kad apsireikštų Jam meilės protrūkiai ir švelnumas. Žinau, žinau, kuo daugiau norėsiu, ir kuo daugiau tikėsiuos, tuo ilgiau reikės laukti. Visai, kaip praeitą kartą…


Rodyk draugams

Prisisvaigau už metus į priekį.

Ne nu axujet, kiek prisisvaigau. Kokia aš dūxė, nu bleh. Nežinau kas man yra, bet ko ko, meilės nebejaučiu niekam tik sau. Ir net tai, yra velnioniškai sunku padaryti, kai šitaip ant savęs pykstu. Shoot me…


Rodyk draugams

Love/Sick.

Kaip keistai jaučiuosi. Atrodo įsimylėjau vieną žmogų, tačiau vis dar jaučiu kitam. O gal tai ne meilė? Gal susižavėjimas, simpatija?

Žinau tik viena- jau kuris laikas nebejaučiu to ką jausdavau anksčiau. Pasiklydau.

Galbūt visa tai tik… kažkoks pasikeitimų noras. Noras naujai pradėti, atversti švarų lapą. Bet kaip žinoti..? Kaip suprasti, ar tai ką jaučiu, yra normalu.

Jis vis man rašo, skambina, kalbina. Jis mielas, neneigsiu, bet ar ilgam? Sakė norįs tik manęs. Manęs šalia. Bet aš negaliu savo viduje surasti jėgų, o gal noro, atsakyti jam tuo pačiu. Viskas pasikeitė. Viskas kas atrodė bus amžina, buvo visgi laikina. ir kuo toliau nuo jo esu, kuo rečiau mes matomės, tuo rečiau jam noriu atrašyt, palinkėt labos nakties ar sakyti “myliu”.

♥♥♥

O dabar… dabar jau norisi kalbėti ir galvoti apie kitą asmenį. Visai ne į temą, atsiradusiam mano gyvenime. O galbūt as tiesiog tą bandau sau įkalbėt, kad viskas čia niftemu? Galbūt to ir reikėjo, kad suprasčiau IŠTIKRŪJŲ, jog nebenoriu kad praeitis baksnotų man į petį kasdien, ir sakytų “atsisuk, aš čia pat”.

Jis naujas atokvėpis, naujas troškimas. Akys, kurias norisi sekti. Juokas, kurį norisi girdėti. Varge, kaip kartais norisi sustabdyti laiką, prieiti, ir pirštų galiukais pajusti, ar jo oda iš tiesų yra tokia švelni kaip atrodo, paliesti lūpas… Aš įklimpau, tik dar nežinia į kokio pločio purvyną. Kad mane kur!


Rodyk draugams

Moralinės parodijos.

Love is being wrong,
I dont wanna be right.
If being right means being without you,
I'd rather be in wrong, doing life.

Rodyk draugams

…Cukrus Citrinoj

O man įdomu eit pet juoda-balta,
Suprast ką reiškia šiluma ir drebėt kai yra šalta.
Domas & Karoona.

Rodyk draugams