BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Birželis 2010

You are browsing the archives of 2010 Birželis.

Po Audros, Ne Visada Ateina Ramybė.

Dažnai po audros, ateina dar viena audra. Kartais uraganas. Rečiau tornadas. Bet ne visada po audros ateina ramybė. Kartais, mieliau pati kelčiau viesulus. Rečiau- sedėčiau jų viduryje. Kartais, norėtusi būti tokia, kokia mane laiko mano artimi žmones. Rečiau, kai jie laiko mane kvaile.

Kartais norėčiau jaustis mylima. Rečiau draugaučiau su vienatve. Kartais, norisi negalvoti du kart. Rečiau- galvoti išvis. Kartais, norėčiau būti ne tokia mylinti, patikli, pasitikinti kitų žodžiais. Norėčiau rečiau pagauti save nuryjant ašaras ir beprotystę.

Man atsibodo. Atsibodo jūsų komplikuotos asmenybės. Atsibodo sudėtingi charakteriai, bukaprotizmas, savanaudiškumas. Nežinau kaip aprėpti savo suvokimą, aplink tai, ką jūs su manimi darot. Jei sakyčiau, kad man skauda. Jei verkčiau. Jei daužyčiau servizus.

Jei svetainėje, tavo fotelyje užsirūkyčiau savo mėtinę palaimą vilkėdama vien apatiniais. Jei kiekvieną trečią nakties valandą vaikščiočiau girgždančiu parketu. Ar man palengvėtų? Ar pagaliau išeičiau iš proto? Ar tada apleistų mane mąstymas, skausmas, širdgėla?

Ar tada ateitų ramybė?……………………..

Rodyk draugams

Pažadėk Nesugrįžti.

Pažadėk pabėgti. Nes jei to nepadarysi, tai padarysiu aš.

Juk žinai, kad bėgsiu. Bėgsiu, tarytum niekada nebučiau bėgus. Juk žinai, kad turiu kur pabėgti. Ir praslinks minutės. Valandos. Dienos. Bėgs, kaip vanduo iš iki galo neužsukto čiaupo. Lašės laikas, saulė rytais juoksis tau į veidą. O tu spoksosi į lubas. Matysi kaip diena slenka tavo sienomis. Slenka, bet aplenkia tave. Tu sustingęs gulėsi, rankas pasikišęs po pakaušiu. Ir laikas tau neegzistuos.

O aš kitame kampe šios didelės erdvės tarp mūsų, bėgsiu. Suspėsi pamatyti tik mano garbanų galiukus, sušmėžavusius man beišsprūstant tau iš glėbio.

Baigusi bėgti, aš sėsiu už vairo. Ir suksiu ratus mums pažįstamomis gatvėmis. Kolonėlės plėš tą patį gabalą, kuris skamba dabar. Miesto žibintai kartosis. Kartosis jų šešėliai, atsimušę į nublizgintą kapotą. Ant kapoto dar gulėsi tu. Rėksi, kad paleisčiau, kad atrisčiau. Bet aš negirdėsiu. Girdėsiu tik tą melodiją. Ir žiūrėsiu tiesiai į gatvių perspektyvą. Žvilgsnis bus melancholiškai piktdžiugiškas.

Na tas, kuris sakei yra mano sielos veidrodis.

Rodyk draugams

Atsargūs Pokalbiai.

Kai žinai, kad negali klausti. Kai žinai, kad nenori girdėti klausimų, į kuriuos jis jau žino atsakymus.

Kai užsimerkus bučiuoji… ir nenori atsimerkti. Nenori pamatyti realybės žvilgsnio, bespoksančio į tave, kaip į skaniausią pyrago gabalėlį. Nes realybė užsūpuos tave, kaip švelniausią kada nors liestą pūkinę odą. Tu skubi. Skubi suleisti nagus į nugarą. Skubi, nes patekės saulė. Realybė bučiuos tavo raktikaulį, kai pirmi saulės spinduliai atsimuš į tūkstančius tave bestebinčių akių.

Ar galėsi mane paslėpti?

Ar galėsi paslėpti mūsų pokalbius, uždraustus.

Leisk, leisk paliesti veidą, kurį pirmą kart matau iš taip arti.

Atrodo tie patys vaizdai, tą ryt atrodė kitaip.

Tylų ramų rytą nudažysiu spalvomis. Tokiomis, kokių realybė dar nematė.

Rodyk draugams

Šiąnakt Bus Liūdna.

Aš noriu miego. O tai jau negerai. Miegu kai man liūdna. Pasiilgau. Negaliu sakyti ko. Neužtektų nakties rašyti ko aš pasiilgau. Tebūnie, lai pasilieka mano liūdesys vėsioj naktyje.

Ir kas tu? Tu palaidas kaip atsirišęs triušio pavadėlis. Užsidirbk savo vardui arba būk pamestas kaip paskutinė cigaretė.

Rodyk draugams

Galbūt Aš Nenoriu arba Pokalbiai Apie Orą

Galbūt aš nenoriu, nenoriu tau visko papasakoti. Nenoriu tau aiškinti. Noriu, kad pats surastum ir pasiimtum tai kas tau labiausiai patiks.

Šįryt saulė švietė į akis. Debesims ją paslėpus, mintimis dūkom po antklode. Po balta ir vanile kvepiančia antklode.

Mintimis uždėjau ranką ant tavo mėlynų akių. Išsitaršę mano plaukai kvepėjo rugių laukais.

Tais laukais, kuriais mes skridom, man iškišus galvą pro automobilio langą.

Kai žaibavo, man prigludus arčiau, tavo širdis kaip naujametiniai fejerverkai, griaudėjo garsiau už begriūnantį dangų.

Rodyk draugams

Lauksiu Tos Dienos.

Lauksiu tos dienos.

Dienos, kai besivoliodami smėlyje mes užsiklosim antklode juoko. Dienos, kai negalėsi sulaukti vakaro.

Lauksiu tos nakties.

Nakties, kai miesto žiburių apšviesti mano skruostikauliai trauks tavo lūpas. Tu vairuosi, o aš leisiu vėjui taršyti mano plaukus. Lauksiu tos nakties, kai galvosi, kad manęs tau nereikia. Lauksiu to ryto, kai jau būsi persigalvojęs.

Rodyk draugams

Ar Esi Pasiruošęs Kelionei į Atrakcionų Parką..?

Naujas mergiotės kvepalų kvapas nugulęs tau ant marškinių. Ar esi pasiruošęs būti priklausomas nuo to kvapo?

Mūsų nebus. Būsim aš ir tu.

Tu esi visiškai kita respublika. O aš kaip žinia, princesė. Raudonkepuraitė, kuri parodytų vilkui vidurinį pirštą, sudubasintų, atimtų mobiliaką ir dar pasakytų “Man px, aš iš Kauno”. Aš tavęs nepagailėsiu. Atsiprašau, ar nuskambėjo griežtokai?

Man atsibodo visiems visko norėti IŠ MANĘS. Atsibodo. Todėl laikas imtis atvirkštinės psichologijos. “Ach neduosi? Pati pasiimsiu” type of shit. Vasara siurprizų metas, ar ne?

Aš pavargau būti gera. Būk blogas kartu su manimi.

Rodyk draugams

Noris Siautėt Kaip Tam Vėjui Virš Miesto.

Kai medžių šakos pašiaušia savo sparnus. Kai dienos akys užsimerkia. Kai norisi bučiuoti lūpas nakties. We fool around. Man nereikia žinoti, ką tu galvoji. Man nereikia jausti, ko tu nori. Nes man nerūpi. Tu esi tik tu. Tavo vardas belieka tavo vardu. Tu neesi daugiau nei šypsena klastinga, kurią dovanojau tądien. Kaip tūkstančiai kitų paukštelių, mes skrisim pavėjui.

O po to aš dingsiu. Kaip dings vasara.

Rodyk draugams

Aš nesustosiu, kad ir kiek prašytum.

Pabusti susivėlusiais plaukais, vidury nakties, kai lietus plauna pavargusio miesto gatves. Nubraukti garbanų sruogas nuo kaktos, išgerti vandens su citrina. Man patinka girdėti lietų, ledukams tirpstant burnoje.

Ir galvoje vasara. Mintys atostogauja. Kūnas švelniai trūkčioja į iš ausinių ateinantį taktą. Ir man nereikia galvoti apie nieką. Jokio JO nėra. Jokių dramų. Širdies nebelabai skauda. Aš viena. Viena ir man gerai. Aš galiu daryti (ir darau) ką tik užsinoriu. Neteigsiu, kad visada norisi būti vienai. Vienišai būti blogiau. O aš tokia nesijaučiu.

Aš myliu vasarą. Mylėti ją man pakanka.

Rodyk draugams

Rock-a-Bye baby arba Nauji sparnai išaugo man šiąnakt.

Nesakysiu, kad neskauda. Nesakysiu, kad neskaudės dar ir dar. Žinojimas, kad tu toli nuo manęs, toli nuo čia, verčia įkvėpti gaivaus oro. Gurkšniai šilto vasaros vėjo, kojoms tabaluojant nuo skardžio, verčia panardinti tuos prisiminimus, su Tavo veidu, po purvinu lietumi. Ir aš leisiu krintančiams lašams atnešti man ramybę. Leisiu jiems atnešti vakarą. Vakarą, kai jau neberašysiu apie Tave. Kai neprisiminsiu Tavo vardo, kai užmigsiu laisva širdimi.

Leisiu jiems atnešti rytojų.

Rodyk draugams