BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Liepa 2010

You are browsing the archives of 2010 Liepa.

Meilės Konceptai.

I wanna be in love, in love I wanna be.

Ar gi tai taip nerealu?

Nejau nėra žmogaus, kuris būtų man. Nejau nėra žmogaus, kuris taip pat norėtų laipioti senamiesčio stogais. Kuris norėtų taškytis vandeniu plaunant automobilį. Neja nėra žmogaus kurio negąsdintų mano svajonės. Nejau nėra žmogaus su tokia pačia svajone? Tais pačiais prioritetais?

Nejau nėra žmogaus kuris taip pat norėtų palydėti miestą į tamsą, o po to joje žaisti slėpynių? Ar tas žmogus jau išslydo man iš rankų?

Rodyk draugams

Naujas Puslapis.

Pačiai sau. Ar būtini kiti? Ne. Tai darysiu pačiai sau. Nes už kitus negaliu būti atsakinga. Negaliu būti už kitus laiminga. Už kitus juoktis negaliu. Nenoriu.

Kaip atrakcionų parko velnio ratas, pakabinsiu save aukštyn kojom. Sau. Kad visos svajonės subėgtų man į galvą. Kad subėgtų norai, kad subėgtų laisvė. Pajusti tinguliuojančias galūnes. Nejausti pirštų galiukų. Tik užčiuopti tą kunkuliuojantį geidulį pajusti. Pajusti ko vėjas niekada nesugebės man duoti. Ko nesugebės duoti meilė.

Rodyk draugams

Sumuštinius Bečiaumojant, PriĖjau prie Išvadų.

(jei išvis kažkur ėjau)

Mano svajonė mane valgo, kaip aš valgau šiuos mažučius, mano lėkštėj belaukiančius mirties.

Pagalvojau šiandien (aš šiandien galvojau??), kad man išties px. Na ir kas. Nevarbuuuu. Nesvarbu kas ką pamanys. Pamanys, kad aš insane ir fucking crazy. Nebus blogiau nei dabar, išties. Nes jau ir taip žmonės galvoja, kad aš tiesiog mad evil little bitch, taip kad whatever!

Siekti mano svajonės nesutrukdys niekas. NIEKAS.

Rodyk draugams

Ugnis Batuose arba Sergu Svajonėm.

Žmonės sutrinka, išgirdę mano slaptas svajones. Kai kuriuos, suima pavydas. Kai kurių veidus net perkreipia siaubas. Kai kurie ima nervingai juoktis. Kai kuriuos tenka raminti. Todėl, aš pratusi svajones pasilikti sau. Tyliai ir ramiai, glostau svajones naktimis, kai lieku viena. Jos pūkinės, tačiau po kailiuku slepiasi aštrūs dygliukai. Nekiekvienam priimtina, nekiekvienam jos leidžiasi būti glostomos. Svarbiausia, kad leidžia man.

Yra tokių svajonių, apie kurias nereikia galvoti. Reikia tiesiog veikti. Tai tokios svajonės, kaip pabaigti mokslus, būti gera savo profesijoje ir t.t. Tokios svajonės, jos reikalauja šalto proto, užsispyrimo ir logiškumo.

Tačiau, mano svajonė ne tokia. Manoji neduoda užmigti naktimis. Virpina iki sielos gelmių. Manoji juokiasi iš šalto proto- čia aš visiškai pametu galvą. Atsisveikinu su logiškumu, ir visiškai pasiduodu jausmams.

Adrenalinas užpila akis. Nebesigirdi nieko, tik padažnėjęs širdies ritmas. Mano svajonė- tai kaip fejerverkai eilinėje vakaro tamsoje.

Mano svajonė- neišgydoma liga- paūmėja dažnai, neleidžia pamiršti, kad sergu.

Rodyk draugams

Kai Naktis Apkabina Savo Rankomis.

Tai naktis, kai raudonas mėnulis, slepiasi audros glėbyje. Mintimis nukeliauji debesimis į aukštumas, kur vėsa limpa prie skruostų, kaip medus. Tai naktis, kai dienos nebepameni. Nebepameni karščio. Apie jį byloja tik šiltas vėjas, skrendantis nuo miesto, tiesiai tau į plaučius.

Tai naktis, kai lūpos kvepia citrinomis. Kai sėdi ir stebi miestą pabundantį tamsai. Tik tamsoje jis tikras. Tik tamsos atneštam vėjui tavo plaukai šoka.

Tai naktis, kai su vienatve užmezgi santykius.

Rodyk draugams

Tarp Manęs ir Dangaus susiformuoja Audra.

Nebeiškosiu. Juk tai užklumpa, netikėtai. Užklumpa, kai visai nenori. Kai pasidaro nebesvarbu. Kai susitaikai su miesto gaudesiu ausyse. Kai tau nebereikia gamtos ir vėjo.

Kai guli tuščioje vonioje, apsikabinusi deginančio skysčio butelį. Kai perki butelį vyno vienam vakarui ir atsisėdus balkone, neprireikia net taurės.

Tada sėdi su mėtiniais dūmais, viena, ir matai kaip audra praeina pro šalį. Nors taip norėtum, kad ji plyštų tau tiesiai ant galvos. Sako juk, metaforiškai, kad po audros pasirodo saulė. Bet kaip ji pasirodys kai audra praėjo  pro šalį. Pati mačiau, kaip praėjo. Aplenkė mane didžiu spinduliu.

Tai užklumpa, kai būni susitaikiusi su savo vienos pėdsakais ant išplautų grindų. Kai būni susitaikiusi neišlysti iš pižamos daugiau nei porą dienų. Visai nesitikėdama audros, tu palieki atidarytus visus namų langus. Išeini, ir pamiršti, kad bet kurią minutę, vėjas į vidų prineš pernykščių lapų.

Vieną saulėtą dieną išeini iš namų, o sugrįžus pamatai- prilijo į vidų.

Tai lietus. Lietus iš giedro dangaus.

Rodyk draugams

Aš žinau ko noriu. Tai ne Tu.

Ar galėtum įsivaizduoti, kad aš niekada nebūsiu Tavo.

Nebūsiu, nes aš negaliu įsivaizduoti savęs, šalia tavęs.

Bandau įsivaizduoti ir krentu. Žemė slysta iš po kojų. Aš tavęs nenoriu, taip kaip tu nori manęs.

Noriu basomis eiti naktinėmis rajono gatvėmis ir laikyti kažkieno ranką. Tai nebūsi tu. Noriu plaukioti ežere, kojomis apsivijusi kažkieno liemenį. Tai nebūsi tu. Noriu eiti per laukus ir pievas saulėtos dienos vidurdienį, kai prakaito lašeliai teka nugaros linkiais. Noriu su kažkuo ieškoti pavėsio. Tai nebūsi tu. Noriu būti kažkieno užgaida. Ta pati stipriausia, supinta iš geidulio, panikos, neapsakomo noro turėti, širdį drąskančios vienatvės baimės pilna, užgaida. Tai nebūsi tu.

Aš tavęs nenoriu, my dear. Sakei, esu tavo žmogus. Jautei, kad esu tavo žmogus. Man sunku, kai žinau, jog tu deja neesi manasis.

Atleisk, tai nebūsi tu…

Rodyk draugams

Keturios Minutės Vandens.

Gulėti rūke.

Man tai patiko. Patiko užversti galvą į beribį dangų. Bet tai palieka per daug laisvės. Per daug laisvės galvoti apie norus ir svajones.

Dar niekada nesijaučiau vienišesnė, kaip tada. Gulėjau smakrą pakišusi po miegmaišiu, kvėpavau aušra, bet buvau tokia liūdna. Ta bekraštė erdvė virš manęs, pavertė mane mažyčiu drugeliu. Nuplasnojau į vienatvę. Į tą būseną, kai atsijungi no visų garsų ir juos keliančių žmonių aplinkui. Ir tada skruostu nurieda vanduo.

Tai sūriausias vanduo kokį esu lietusi pirštų galiukais. Tai nepaaiškinamo skausmo skonis.

Būtinybė išlikti aukštai pakėlus galvą, skrajoja kažkur… daug aukščiau virš rūko.

Rodyk draugams

Gyvenimo Tarpai arba Knygų Pavadinimai

Kodėl turiu tylėti? Kodėl turiu nesakyti? Kodėl negaliu išreikti savo nepasitenkinimo? Seriously, kad tik nepasirodyčiau negatyvi.

Kai kvėpuoji, bet nenori iškvėpti per garsiai. Nes atrodys, kad dievaži- dūsauji. Kai serga kūnas, serga ir emocijos. Nesergantiems tai per sunku suprasti.

Aš nemoku džiaugtis naktiniais “drugeliais”. Mane iki panikos baugina daugiakojai padarai.

Aš mieliau skrodžiu rūką paryčiais. Mieliau iriuosi rugių laukais. Mieliau pučiu muilo burbulus virš miesto.

Neapkenčiu nenuoširdžių ir suvaidintų draugysčių.

Bet jetus, aš tokia negatyvi, juk tikrai turėčiau brautis ten kur visai nenoriu. Turėčiau žavėtis kai naktį man virš galvos dūzgia daugiau nei mintys.

Kiekvienam savo gyvenimo etapui, kiekvienam metų sezonui, galėčiau kurti pavadinimus. Šiam perijodui, pavadinimas būtų “Don’t forget the bullshit that comes after.”

Aš pavargau. Pavargau nuo siurprizų. Man jau gana. Gana netikėtumų. Pastaruoju metu siurprizai nedžiugina, jie galėtų liautis, nesupykčiau.

Open mouth, insert foot. You may find that you are your own worst enemy today, especially if you give into your strong desire to tell it like it really is. Other folks are not in the mood to hear the truth. Wait for a better opportunity, conditions will improve.  Šios dienos horoskopas, kad jį kur velnias. Keisčiausia, kad ne tik šiandien žmonės nėra pasiruošę to hear the truth. Oj ne, pala, juk esu negatyvi, tai greičiausiai tai yra netiesa.

Rodyk draugams

Jie klausia: Kas atsitiko? Atsakau: Gyvenimas.

Life makes people bitter. It sure made me.

Pykstu ant savęs, bet apsimetu, kad ne. Apsimetu, jog negalvoju, nemastau.

Kai lieka laiko vienai, kai lieka laiko pasileisti per pievas. Kai lieka laiko vėjyje išsidžiovinti plaukus. Kai lieka laiko atsidusti ir tikėti, kad mane išgirdo bent paukščiai. Tada. Tada aš galvoju. Apie Juos. Bet daugiausiai, kažkodėl apie Jį. Tą, kuris paskutinis daužė mano širdį. Tą dėl kurio nemiegojau, tą kuriam atleidau užmerkdama akis lietuje.

Nepalikai nieko, tik raktų pakabuką, ir tą sušiktą šviesiai mėlyną žiebtuvėlį, kuris man drąskė akis. Pamečiau jį, nesužydėjusių rugių lauke. O dabar viliuosi jį rasti. Ir kodėl? Kodėl noriu, kad jis degintų mano kišenę. Ne-žinau.

Vaikščioju it savo pūkinę pagalvę pardavus ir man vienodai šviečia, ar jūs manęs nekenčiat, nemėgstat ar dar tai kokį š. Aš nemoku apsimetinėti, kad man viskas chill, ir kad aš neturiu apie ką dūsauti beržo pavėsyje. Jei man px, tai aš tą ir pasakysiu- garsiai- man px.

Kai draugai pasirodo buvo tik pažystami, aš nesistengsiu to nepastebėti.

Kai draugai pasirodo nori nuplėšti mano drabužius, aš pasversiu tą draugystę.

Kai vaikinas pasirodo buvo tik. Buvo tik.

Aš esu permainingas žmogus. Mane gali pradžiuginti guminukų maišelis. Gali pravirkdyti daina. Mane gali nuliūdinti prisiminimai. Mane gali prajuokinti draugės šaltumas. Prajuokinti, o po to papiktinti. Aš nemoku slėpti jausmų…

…Bet moku slėptis po antklode.

Rodyk draugams