BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for Lapkritis 2010

You are browsing the archives of 2010 Lapkritis.

Žinau, Lauki.

Hello, Good Morning.

Žinome, aš centre. Mėlynais plaukais vadelioju tūkstančius arklių, o tu niekaip neatsigeri nuo degtinės. Tas troškulys tau degina balso stygas, o mano mintyse tik juodi nėriniai. Tankiais mirksėjimais nusėjusi tavo kūną-sustingstu, šaltu it ledas veidu. Paaiškėjus tikrosioms akių spalvoms, tavo veidą perkreipia išgąstis.

Nebijok, brangusis. Surakintais pirštais eisim į uždraustus kiemus.

Rodyk draugams

Niekas Nesužinos.

Niekas nesužinos, kaip ir kur dingai. O aš būsiu ten, ir vykdysiu nešvarius darbelius. Išsipurvinsiu panages, naujo manikiūro. Bet bus verta.

Ar kada nors jautei tą skausmą? Šaltesnis nei šaltas, karštesnis nei karštas. Skrodžia tavo odą, tavo trapius kaulelius. Skaičiuoja juos be skaičiuotuvo- mintinai. Jis smukdo tave. Piktai ir negailestingai. Tarytum tau neateis rytojus. Suteiksiu tau galimybę sužinoti skausmo kilmę.

Žiema kvepiantys aromatai užliūliuos ir užsūpuos. Ar tu to norėsi?.. Niekas nepaklaus.

Rodyk draugams

Šokoladiniai Meškiukai.

Ir jei ką, man patinka truputis chaoso.

Truputis betvarkės, truputis pamišimo. Nuo to pamišimo kartais skauda odą. Kartais kaulus, kartais raumenis. Bet tada vėl viskas apsiverčia, kaip smėlio laikrodis. Ir koks skirtumas, kokia diena, kelinta valanda. Atsimerkiu lyg iš po vandens išlindusi. Kažkodėl negaliu sustoti. Nors atrodo, sprandą kažkas lenkia ant lovos krašto. O aš nepasiduodu. Šiltas grindis liečiu kojų pirštais ir pabėgu nuo antklodžių. Pabėgu nuo gilaus sapno.

Rodyk draugams

Per Lėtai

Lėtai kaip traukiniai į vakarus. Iš šviesų teliks žiburėliai.

Tada, kai laikas eis per lėtai. Tada, smaugsiu tave, o tu mane. Užfiksuos tai laiko mašina.

Amžiams.

Kodėl už lango taip juoda? Juodos pievos, juodi paukščiai, juodi šaligatviai. Juk rodės matėmės taip nesenai.

Paslaptimis kvepiančiu šaliku supančiosiu tavo pojūčius. Visus iki vieno. Akis užbursiu kūno linkiais. Į ausis šliūkštelsiu žaliųjų ežerų. Vijokliais apipinsiu tau kojas. O tavas rankas laikysiu ten, kur galėsi skaičiuoti mano stuburo slankstelius. Kaulelį po kaulelio išnarstytsi mano stiprybę.

Fone girdėsis tik mudviejų širdžių ritmas. Vientisas ir sulėtėjęs.

Sulėtėjęs iki suskaičiuotos pabaigos.

http://kontrabanda.blogas.lt/

Rodyk draugams

Atsisveikinau Su Jumis, Savo Kasomis.

Kodėl palengvėja, kai atrodo jau nebepakeliu. Tie sunkūs veidai. Svėrė mano rankas žemyn. Akyse sunkėjo su lyg sekundėm.

O aš noriu vėl pajausti. Pajausti vėją, pajusti skrydį. Išbarstyti sudegintus veidus virš automagistralės. Pelenus tarp kaulėtų pirštų aš bersiu kasnakt iki kol sugrįši. O sugrįši tu. Šimtas dvidešimt valandų ir tu vėl išnyksi pavėjui.

Su lyg saule.

Tais pačiais kaulėtais pirštais brauksiu per tavo raumeningą nugarą. O tu vos jausi. Vos vos…

Trapiais riešais ir raktikauliais atkartosim naktį.

Rodyk draugams

Man Patinka Sau Meluoti.

Aš galiu užsimerkti ir matyti sniegą. Matyti kaip sukeliu audras tavo plaukuose.

Ir tu žybsėsi iš tos melagingos meilės žiemai. Žybsėsi, kaip visi.

Būk nors kartą geras, išsiskirk iš minios, nes tas vienodumas taip karčiai gadina tavo baltus marškinius. Baltus ir iškrakmolytus. Kartais pasiklystu tarp jų ir tavo paklodžių. Vis pamirštu kaip rasti kelią atgal.

Pasiklydusi aš būnu pikta.

Rodyk draugams

Nedraugiški Garsai.

Vengiu žvaigždžių. Vengiu ir vengsiu visko, kas primena tave. Vengsiu tų stiprių stuksėjimų į nugarą, iki sielos gelmių man sakančių spausti pedalą dar stipriau.

O tau, mano draugės naktinėj dulksnoj, degins pakaušį. Tu bėgsi išsigandęs. Kliūsi už visko kas kadaise simbolizavo vyšninias plaukasi apsigobusią mergaitę.

Vengsiu tave prisiminti, nors tas išdavystės jausmas jau bėga mano venomis. Minutes, valandas, dienas.

Naktis.

Rodyk draugams