BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gulbes Nuotykiai


Bad For You.

Elektra tarp mūsų.

Sakai, kad prakaituoja delnai, kažkas čia ne taip.

Pagavę vienas kito žvilgsnius, žaidžiam žaidimus. Senus, gerus, žinomus. Tu į kairę, aš į dešinę, o man nusisukus, žinau kad žiūri. Šypsais Katino Češyro šypsena, rodydams visus baltus dantis. Kadaise buvau gera mergaitė. Būsiu blogesnė, tik tavo rankoms apglėbus iš nugaros. Kodėl? Kodėl viskas taip, kaip filmuose. Juk gyvename, tai čia.

Kur skaudinam vieni kitus, kad būtume laimingi.

Rodyk draugams

Rėmai Be Nuotraukų.

Net nežinau ką sau pasakyti.

Viskiu sulaistytos naktys, tamsiais lęšiais paslėptos dienos. Plaukai prisigėrę Spalio oru. Palikau Tau ant pagalvės venatvės aromatą. Flash back’ai, kompromatas. Trys dienos, pamiršt tikrovę kaip blogą sapną.

Suprask, mielasis, kas buvo vakar. Prisiminki datą. (Nes ryt Tave mylėsiu, kaip naują porą batų).

Rodyk draugams

Naujos Pradžios, Senos Klaidos.

Būtina klausytis.

Kurių atsisakyti?

Abi pusės tempia vienodai. Noras pasilikti, toliau kurti ugnį prigesusios dienos šešėliuose. Noras pliūkštelti į šaltą vandenį ir kūnu jį sušildyti. Rutina, langai purvini ir tas pats skambesys ausyse. O vėjui plaikstant kirpčius, šypsausi. Suvirpa nugaros slanksteliai, suvirpa blakstienos. Kažkur giliai pasąmonėj, rankomis gniaužiu plaukus šviesius. Pilni delnai, nors rodos neužtenka. Neužtenka valandų nakties, neužtenka prisiminti. Ta pati pasąmonė rezga neįtikėtinus voratinklius. Lūpos pasiklydusios ieškojo tiesos, ieškojo atsako. Prisirpusios lyg mano atmintis, bučiavo kaklo linkius gatvės šviesų apšviestus.

Pasiduodu laikui ir jo pokštams.

Rodyk draugams

O, taip.

One time, I gave a fuck.

It was horrible. Never doing that again.

Rodyk draugams

Be Magijos.

Nakties konceptai, kažkodėl.

Prisiminki, kad ir kur bebūtum Tu. Visada rasi mane ten pat. Tarp sutemų ir aušros, ten kur dangus skiria pasimatymą tamsai. Ilgu ežerų paukštės kaklu, ištiestu į mėnesieną. Prisiminki, kad ten būsiu aš ir tik aš.

Visada rasi mane, be klausimų norinčią Tavimi kvėpuoti. Tave liesti, Tave prisiglausti, Tave mylėti.

Dvi Dienos.

Minutės bėga kaip vanduo. Laikas ir naktis giedru dangum. Geriausių draugų susitikimai prie vienatvės stiklinės. Aptarėm kiekvieną bučinį…

O kas pasiliks? Aš, aš, tik tai aš. Manoji laisvė išvažiavo. Išskrido mėlynųjų gervių lydima. Tavęs nėra, bet žengiu tarytum būtum. Žvilgsniai susitinka vitrinose, mašinose, miegamojo languose. Ar sulauksim rudens, kaip sulaukėm pavasario? Kaip pasakyti myliu, nesakant myliu?

Rodyk draugams

Sužinojau.

Saldaus dūmo ir vyriškų kvepalų kvapas, užsilikęs man ant pirštų galiukų. Pasiilgsiu Tavęs.

Kaip per rytinį miško rūką, matau mus besijuokiančius iš vienas kito. Krizendami tarp pagalvių, pūkines atmosferas apkalbam. Užrištom akim galėčiau atpažinti tavąsias. Kai nugaros slanksteliais vaikščioja šiltas drebulys, neužtrunku prikąsti apatinę lūpą.

Uždrausti obuoliai pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Rodyk draugams

Trys Šimtai Jausmų.

Po tokių skaičių, kas gi belieka.

Vis pasiklystu tarp žodžių ir žvilgsnių. Atsargiai einu aplink Tave ratus. Juk žinai, kad niekada neperžengsiu tos ribos, juodos kavos. Baltas rankšluostis ant grindų. Pakelk, kai sugrįši. Nes sugrįši.

Balta paukštė tau nutūpusi ant peties, nepabijojusi priglusti. Vis klausinėji, kokia magija užsiiminėju. Lūpos juokiasi, o akys ima abejoti savo sielos tyrumu. Tamsos valdovų susitikimai vidurnaktį. Rodos, tikrai neturėtumėm jausti geidulio. Uždraudei sau apie tai galvoti, o mano baltos rankos laikė tavo galvą per arti krūtinės. Tarp juodų aukštakulnių suklupęs, užstrigai septintam aukšte. O pabėgti… Pabėgti nėra kur.

Uždusę kovosim su rytą bylojančiom rodyklėm.

Rodyk draugams

Karštas kavos puodelis degino pirštus.

Praverti tas duris, užuosti drėgną medį. Atsisėsti ant laiptelių ir stebėti kaimynų dienos epizodus. Tada tai buvo mano kasdienybė.

Smilkstanti vanilė tarp pirštų, įsigeria į rožinius rankovių galus. Šypsausi. Čia mes kalbėjomės apie automobilius ir saksofonus. Čia nervinom operos mylėtoją iš trečio aukšto, grodami repuką. Čia gėrėm kakavą per pertraukas. Visa tai buvo reikalinga, kaip deguonis. Kaip oras kvepiantis lietumi, kai nugaros linkiu nuteka prakaito takelis. Čia aš slėpiausi tarp pagalvių. Užuodusi vasarą, moviau pro medinius vartus neatsigręždama.

Maniau niekada nesiskirsim. Tačiau ant sovietmečiu kvepiančio kilimo palikusi pėdų antspaudus, palikau tave. Senamiesčio skersgatviais pabėgau nenorom.

-Nepamiršk užrakinti vartų!- Kaip visada priminė mėlynanosis Jonas. Nepamiršau.

Rodyk draugams

Ramybė Ir Kantrybė.

Naktimis, žinau tu būsi geras.

Pasiduodi ramybei, garuojančiai nuo mano nugaros. Pamiršęs visus pilkus veidus pilkų žmonių, pasineri į įrėmintą mano pasaulį. Kartais tampa taip sunku klausyti, sunku naudotis akimis. Žinai, kad blizga gatvės. Jos laukia tavęs ištiestomis rankomis. Ir hipnotizuoja.

Plaukiodamas mano raktikauliais, pamiršti apie tiksėjimą krūtinėj. Prisiminsi tai tik likęs miesto ūžesy. Vienas, odinėmis pirštinėmis slepiantis pykčio randus. Dienomis, žinau tu būsi blogas. Tik, tik tak.

Pasiduodu kantrybei, šaltesnei nei žvilgantis metalas tau prie šono.

Rodyk draugams

Kai Nebedomina Klausimai ir Atsakymai.

Šiuo metu jaučiuosi per daug pavargusi, kad man rūpėtų. Iš tiesų.

Balti, greitai lekiantys paveikslėliai nebedomina. Aprasojęs langas nemaišo. Skauda net galvoti.

Kai norisi tik paprastumo, gauni moralės egzaminą. O ji išbudinta nebūna per nelyg patenkinta. Dažosi lūpas melionų kvapu ir flirtuoja su mojito skonio vyrais.

Rodyk draugams